Vėjaraupiai dažnai prasideda karščiavimu, galvos, gerklės ar skrandžio skausmais. Šie negalavimai gali trukti keletą dienų kartu su karščiavimu ( 38,3-38,8 C°). Vėjaraupiai sukelia raudonus odos bėrimus, kuriuos niežti. Pirmiausiai jie įprastai pasirodo ant nugaros, pilvo ir veido. Ir tada plinta visu kūnu, įskaitant burną, rankas, kojas ir lyties organus.

Bėrimas prasideda nuo mažų raudonų mazgelių, kurie atrodo lyg spuogai po vabzdžio įkandimo. Po 2 – 4 dienų mazgelių sienelės sustorėja, jų ertmė prisipildo balkšvo arba bespalvio skysčio, atsiranda pūslės. Nusikasius lieka atviros žaizdos, kurios pasidengia šašais. Jei bėrimai labai niežti,  juos galima tepti tepaliukais nuo niežulio, o taip pat patartina gerti antihistaminius preparatus.

Vienas iš būdingų vėjaraupiams požymių yra tas, jog visi etapai (raudoni mazgeliai, vandeningos pūslės ir šašai) gali pasirodyti visi vienu metu. Sunkiau bėrimą perneša vaikai, kurie turi odos sutrikimų (pvz., egzemą ar atopinį dermatitą) arba tie, kurių silpnesnė imuninė sistema. Vyresnieji vaikai bei suaugusieji šia liga gali sirgti žymiai sunkiau, nei maži vaikai.

Labai retais atvejais gali atsirasti komplikacijų, susijusių su odos, plaučių, kaulų, sąnarių ar net smegenų ligomis.

Kiekvienam, persirgusiam vėjaraupiais, lieka rizika vėliau gyvenime susirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Taip yra todėl, jog po užkrėtimo Varicella-zoster virusas lieka neaktyvus nervinėse ląstelėse šalia stuburo smegenų. Vėlesniame laikotarpyje gali aktyvuotis kaip juostinė pūslelinė, kuri gali sukelti dilgčiojimą, niežtėjimą ar skausmą įvairiose kūno vietose, kuriuos lydi išbėrimai, vandeningos pūslės. Laimei, tai labai retas reiškinys vaikams ir paaugliams, kurie turi sveiką imuninę sistemą.

Dermatologai pataria skiepytis nuo vėjaraupių, nes susirgus po vakcinacijos, liga yra žymiai švelnesnė ir komplikacijos tikimybė labai sumažėja.

Vėjaraupių virusas plinta  per orą (kosint ar čiaudint) ir tiesioginio kontakto metu, per kontaktą su seilėmis, gleivėmis ar pūslėmis. Vėjaraupiais galima užsikrėsti prieš 2 dienas, iki pasirodant pūslėms.

Vaikai turėtų nelankyti ugdymo įstaigų, kol užgyja visos pūslės. Tai paprastai trunka apie 1 savaitę. Jei nesate tikri dėl to, ar jūsų vaikas gali grįžti į ugdymo įstaigą, kreipkitės į gydytoją.

Vėjaraupiai yra labai užkrečiama liga. Dauguma vaikų, kurių broliai ar seserys buvo užsikrėtę (nors ir buvo vakcinuoti), pirmuosius simptomus pajunta per 2 savaites. Todėl būtina neskiepytus vaikus saugoti nuo sergančių, prižiūrėti, kad vaikai dažnai plautų rankas, ypač prieš valgį ir po naudojimosi tualetu.

Žmonės, kurie nesirgo vėjaraupiais ir nebuvo skiepyti, užsikrėsti gali tik nuo sergančiojo. Jei žmogus serga juostine pūsleline, vėjaraupiais nuo jo neapsikrėsite, nes jame esantis virusas  nebėra aktyvus.

Padidėjusios rizikos grupės

Tam tikroms žmonių grupėms vėjaraupiai turi padidintą komplikacijų riziką (įskaitant besilaukiančias moteris bei žmones, kurių imuninė sistema yra labai silpna ). Šios grupės turėtų vengti galimai vėjaraupiais užkrėstų žmonių.

Jei besilaukianti, nesirgusi prieš tai vėjaraupiais, moteris suserga (ypač tai aktualu per pirmąsias 20 savaičių), vaisiui gresia apsigimimai. Taip pat ir motinai gresia didesni sveikatos sutrikimai, lyginant su tuo atveju, jei ji būtų užsikrėtusi nebūdama nėščia.

Jei susergama vėjaraupiais po vaiko gimimo, rizikuojama rimtais naujagimio sveikatos sutrikimais. Jei moteris sirgo vėjaraupiais prieš nėštumą, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis bus apsaugotas, nes motinos imunitetas perduodamas vaisiui per placentą ir motinos pieną.

Tiems pacientams, kuriems gresia sunkios ligos ar komplikacijos (naujagimiai, kurių motinos sirgo vėjaraupiais nėštumo metu, leukemija sergantiems pacientams  ar turintiems imuninės sistemos sutrikimų, vartojantiems vaistus, slopinančius imuninę sistemą ), po kontakto su sergančiuoju prevenciškai gali būti skiriami vaistai, sumažinsiantys komplikacijų galimybę.

Vėjaraupių vakcina iki 99 % užkerta kelią Varicella-zoster infekcijai vaikams. Gydytojai rekomenduoja skiepytis 2 kartus – 12-15 mėn. ir 4-6 metų amžiaus. Nuo 13 metų ir vyresniems žmonėms,  kurie nėra persirgę vėjaraupiais, turi būti skiriamos dvi vakcinos dozės su 28 dienų pertrauka.

Nors ir retai, bet kartais taip atsitinka, jog pasiskiepijus susergama vėjaraupiais. Tokiais atvejais liga praeina nepalyginamai greičiau. Vėjaraupiais persirgusiųjų skiepyti nebereikia, nes organizmas jau turi imunitetą nuo ligos.

Kadangi  vėjaraupius sukelia virusas , antibiotikais ligos gydyti negalima. Tačiau antibiotikais gali būti gydomos likusios žaizdos. Žmonėms, kuriems gresia komplikacijos, gali būti skiriami priešvirusiniai vaistai. Tai labai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos, infekcijos intensyvumo bei gydymo laiko. Visais atvejais gydytojas gali pasakyti, ar jūsų vaikui vienas ar kitas vaistas yra tinkamas.

Norėdami sumažinti niežulį  bei kitą vėjaraupių sukeltą diskomfortą, galite naudoti vėsius, drėgnus kompresus arba per pirmąsias kelias dienas leisti kas 3-4 valandas išsimaudyti drungnoje, vėsioje vonioje ( galima naudoti ramunėlių ar kt. žolelių antpilą).

Maistas turi būti vėsus bei švelnus, nes vėjaraupiai burnoje gali trukdyti valgyti bei gerti. Venkite vaikus maitinti labai sūriu ar rūgščiu maistu, pvz., apelsinų sultimis, sūriais traškučiais.

Jei jūsų vaikas turi pūslių burnoje, reguliariai duokite savo vaikui paracetamolio. Nenaudokite acetilsalicilio rūgšties (aspirino) skausmo sumažinimui vaikams, nes acetilsalicilio rūgštis gali sukelti Reye sindromą, kuris gali sukelti kepenų nepakankamumą ar net mirtį. Niežtinčias vietas galima švelniai patrinti, bet nekasyti. Tai gali būti sunku, todėl  mažiems vaikams galima apmauti plonas kumštines pirštinėles nakčiai, kad nesikąsytų miego metu. Nagus taip pat reikia nukirpti trumpai ir  laikytis asmens higienos, dažnai plaunant rankas.

Seniau pūslelės būdavo tepamos briliantine žaluma ar spiritu. Tai reiškia, kad pūsleles mes paprasčiausiai prideginame, o virusas ir toliau dauginasi po šašu, skverbiasi į gilesnius odos sluoksnius. Tokiu būdu gali likti didesni randai odoje, nors randų po šios ligos apskritai neturėtų būti.

Kada kreiptis į gydytoją

Dauguma, susirgusiųjų vėjaraupiais, nereikalauja specialios priežiūros. Tačiau kartais gali kilti komplikacijų. Kreipkitės į gydytoją, jei jūsų vaikas:

• karščiuoja ir tai trunka ilgiau nei 4 dienas,
• temperatūra pakyla virš 38,8 °C,
• sunkiai kosti,
• kamuoja pasunkėjęs kvėpavimas,
• beria odą, kuri gali pūliuoti,
• jaučiamas gerklės paburkimas,
• atsiranda galvos skausmas,
• vargina neįprastas mieguistumas,
• pasireiškia problemos budinant ryte,
• apsunkintas judėjimas,
• šviesos baimė,
• vėmimas.

Paskambinkite gydytojui, jei manote, jog jūsų vaikas serga vėjaraupiais ir jūs turite klausimų, ar nerimaujate dėl komplikacijų. Gydytojas gali padėti, gydant komplikacijas bei parenkant vaistus, mažinančius niežulį. Gydymo įstaigoje svarbu stengtis išvengti kontakto su kitais vaikais, kuriems vėjaraupiai gali sukelti rimtų komplikacijų.