Stafilokokinis apsinuodijimas maistu

Stafilokokinis apsinuodijimas maistu

Stafilokokinis apsinuodijimas maistu

Kai kurie patogeniniai stafilokokai, daugindamiesi maisto produktuose, gamina didelei temperatūrai labai atsparų enterotoksiną. Patys stafilokokai aukštesnėje temperatūroje greitai žūva, tačiau, pavyzdžiui, piene toksinas lieka veiklus virinant net 30 minučių.  Deguonies turinčioje aplinkoje stafilokokai toksiną gamina maisto produktuose, kuriuose yra daug baltymų, cukraus ir krakmolo. Palankiausia temperatūra 25-30°C, bet ir kambario temperatūroje per ilgesnį laiką užkrėstame produkte kaupiasi toksinai.

Kaip apsinuodijima maistu?

Patogeninių stafilokokų šaltinis dažniausiai yra įvairiomis odos ir gleivinės pūlinėmis ligomis (furunkulioze, pirštų ir nagų pūliniu uždegimu), angina ir kvėpavimo takų kataru sergantys žmonės. Stafilokokais būna užterštas tešmens uždegimu sergančių karvių, mastitu sergančių motinų pienas. Toks nevirintas arba trumpai virintas pienas ir jo produktai (varškė, sūris, kremas, ledai, tortas, pyragaičiai ir kt.) dažniausiai būna apsinuodijimo priežastis. Rečiau apsinuodijama mėsa, dešra, žuvimi, ypač konservuota aliejuje. Net termiškai paruoštame maiste enterotoksinas nesunaikinamas. Jis išlieka ir rūgusiame bei pasterizuotame piene.

Apsinuodijimo maistu simptomai

Stafilokokiniam apsinuodijimui svarbiausias vaidmuo priklauso ne pačiam stafilokokui, bet jo enterotoksinui. Todėl liga prasideda  jau po  2-4 val., toksinui rezorbavus. Skrandžio rūgštys ir fermentai toksino neveikia. Daugumai apsinuodijusiųjų būdingas gastrito arba gastroenterito, rečiau gastroenterokolito sindromas.

Liga prasideda pykinimu ir besikartojančiu vėmimu, gana stipriu skausmu skrandžio srityje. Dažnai krečia šaltis ir trumpam padidėja temperatūra iki 39-40°C, nors kartais gali būti tik nedaug virš normos arba visai normali. Būdingas didelis bendras silpnumas, alpimas, labai padažnėjęs pulsas, ryškiai sumažėjęs kraujospūdis, kartais traukuliai. Žmogų išpila šaltas prakaitas, galūnės būna šaltos ir pamėlusios. Dėl vėmimo ir viduriavimo sutrinka vandens ir elektrolitų balansas. Retkarčiais išmatose gali būti gleivių ir kraujo. Liga dažniausiai trunka 1-3 dienas, po kurių pasveikstama.

Apsinuodijimas maistu, dėl stafilokokų, naujagimiams ir kūdikiams dažnai būna susijęs su kitomis odos ir kvėpavimo takų stafilokokinėmis ligomis (piodermija, pūliuojančia bambute, otitu, pneumonija ir kt.). Stafilokokai yra atsparūs antibiotikams, dažnai komplikuoja gydymą, ypač nusilpusiems vaikams.

Apsinuodijimo maistu diagnozė

Stafilokokinį apsinuodijimą maistu galima įtarti, kai yra ūminis gastritas arba gastroenterito sindromas, atsiradusiais ne vėliau kaip po 2—4 val. suvalgius įtartiną produktą (pieno produktų, rečiau mėsos ar žuvies). Apsinuodijimą maistu galima įtarti, kai žmonės, gaminantys maistą, turi pūlinę rankų ligą ir kai pagamintas maistas ilgai laikomas kambario temperatūroje.

Nustatant apsinuodijimą maistu, bakteriologiniam tyrimui imama vėmalų, skrandžio išplovų, išmatų ir įtartinų produktų pasėliui. Jei yra tik atsitiktiniai susirgimai, pavienės stafilokokų kolonijos, išskirtos iš vėmalų ir skrandžio išplovų, ne visada patvirtina stafilokokinį apsinuodijimą, nes stafilokokai randami nosiaryklėje (kaip normali žmogaus mikroflora). Diagnostikai svarbu, kad serga grupė žmonių.

Gydymas apsinuodijus maistu

Apsinuodijus maistu reikia kuo greičiau išplauti skrandį ir duoti vidurius paleidžiančių priemonių. Esant reikalui, šalinant toksinus, daroma klizma. Taip pat svarbu atstatyti organizmo prarastus elektrolitus. Gydymas antibiotikais netikslingas, nes apsinuodijimą sukelia toksinas, kurio antibiotikai neveikia. Efektyviausi namų sąlygomis gali būti toksiną sugeriantys sorbentai – aktyvuota anglis, diosmektinas.

Kaip neapsinuodyti maistu?

Apsisaugant nuo apsinuodijimo maistu svarbu, kad maisto negamintų odos pūlinėmis ligomis, angina ar tonzilitu sergantys žmonės. Maisto produktai turi būti laikomi šaltai, gerai termiškai paruošiami ir greitai sunaudojami.