Adenovirusinė infekcija

Adenovirusinėmis infekcijomis sergama kaip:

• Ūminiu viršutinių kvėpavimo takų kataru, kuriam būdinga sloga, kosulys, rečiau dusulys, laringito simptomai.
• Konjunktyvitu, kuriam būdingas  akių vokų paraudimas ir paburkimas, drauge jaučiamas gerklės perštėjimas, truputį sloguojama ir kosima.
• Žarnyno liga, pasireiškianti pilvo skausmu, viduriuojama, kartais vemiama.
• Taip pat pasitaiko adenovirusinės infekcijos atvejų, kai įvairių formų simptomai yra tokie patys.

Adenovirusinėmis infekcijomis labiausiai serga mokyklinio amžiaus vaikai. Neretai suserga ir priešmokyklinio amžiaus vaikai bei kūdikiai. Jei serga kūdikiai, liga būna sunki, dažniai  lydima plaučių uždegimo ir otito. Kūdikiai iki 6 mėn adenovirusinėmis infekcijomis paprastai neserga. Adenovirusinė infekcija gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, bet nėra taip ryškiai paplitusi kaip gripas. 

Kaip užsikrečiama adenovirusinė infekcija?

Adenovirusinės infekcijos šaltinis yra sergantys asmenys ar sveiki adenoviruso nešiotojai. Jie išskiria virusą su seilėmis ir išmatomis 2-3 savaites. Adenovirusinė infekcija plinta daugiausia oro lašeliniu būdu per orą ir maistą, bet galima užsikrėsti ir per akių junginę maudantis baseinuose. Ligai ypač imlūs vaikai nuo 6 mėn. iki 3 metų. Suaugusiųjų dauguma turi imunitetą, todėl susergama retai. Vaikų susibūrimo vietose (lopšeliuose) pasitaiko grupinių susirgimų.

Kaip adenovirusinė infekcija plinta organizme?

Adenovirusai įsiskverbia į kvėpavimo takų, žarnų ir akių junginės gleivinę. Jie kaupiasi epitelinėse ląstelėse ir artimiausiuose limfmazgiuose. Prasideda nosies, tonzilių ir nosiaryklės gleivinės uždegimas, kuris gali išplisti į trachėją, bronchus bei plaučius.

Adenovirusinės infekcijos simptomai

Pirminiai adenovirusinės infekcijos simptomai pasireiškia jau po 3-12 dienų. Dažniausiai pasireiškia 3 klinikiniai sindromai:

1. Nosiaryklės katarinis ir akių junginės uždegimas.
2. Tonzilofaringitas.
3. Pneumonija.

Nosiaryklės ir akių junginės uždegimas prasideda karščiavimu ir katariniais reiškiniais. Po kelių dienų akių vokų stipriai patinsta. Būna stiprus nosiaryklės uždegimas su gausiu gleivingu-pūliniu sekretu, padidėja limfmazgiai, kartais kepenys ir blužnis. Adenovirusinė infekcija dažniausiai būna gerybinė.

Sergantiems tonzilofaringitu padidėja kaklo limfmazgiai. Šiai adenovirusinės infekcijos formai nėra būdingų specifinių simptomų ir ligą galima įtarti tik tuomet, kai yra grupinių susirgimų vaikų darželiuose ar mokyklose.

Pneumoninė adenovirusinės infekcijos forma prasideda nedideliu karščiavimu, katariniais reiškiniais ir konjunktyvitu. Ligai progresuojant jau po 2-3 dienų temperatūra padidėja iki 39-40°C, prasideda kosulys ir dusulys, atsiranda sausų bei drėgnų karkalų.

Adenovirusinė infekcija gali komplikuotis meningitu, nefritu, bronchektazėmis.

Adenovirusinės infekcijos diagnozė

Kliniškai adenovirusinę infekciją sunku atskirti nuo gripo ir kitų paragripinių ligų. Adenovirusinei infekcijai patvirtinti daroma nosiaryklės, ryklės ir bronchų tepinėlių mikroskopija ar  nustatoma antikūnų titro padidėjimas poriniuose serumuose. Adenovirusinė infekcija savo simptomais gali priminti bakterinį tonzilitą, infekcinę mononukleozę, o esant pneumonijos simptomams – sunkų ūminį respiratorinį sindromą.

Adenovirusinės infekcijos gydymas

Sergant adenovirusine infekcija skiriamas simptominis gydymas, švirkščiama imunoglobulino ar naudojami priešvirusiniai vaistai. Kai ligos eiga sunkesnė ar esant komplikacijoms (pneumonija), naudojami antibiotikai. 

Apsauga nuo adenovirusinės infekcijos

Skiepų nuo adenovirusinės infekcijos nėra. Ligonius reikia izoliuoti namuose, jie turėtų gulėti. Gydoma ir prižiūrima taip pat, kaip ir sergant gripu.