Epideminis parotitas

Epideminis parotitas

Epideminis parotitas

Kiaulytė (epideminis parotitas), viruso sukelta ūminė infekcinė seilių liaukų (paausinių, rečiau pažandinių ir paliežuvinių) liga. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu (per orą). Ligonis gali užkrėsti iki 9 ligos dienos. Liga epideminė, ypač sergama šaltuoju metų laiku (nuo sausio iki kovo). Be to, dažniausiai serga 5-15 metų vaikai. Maži vaikai ir suaugusieji serga rečiau. Persirgus susidaro patvarus imunitetas.

Pirminis ligos periodas, per kurį pasireiškia pirmieji ligos simptomai yra 11-23 dienos (dažniausiai 18-20 dienų). Kelias dienas prieš ligą gali skaudėti galvą, parausta žiotys. Ligos pradžia paprastai staigi – pakyla temperatūra (iki 38-39 °C), sergantysis gali pakartotinai vemti, mėšlungiškai trūkčioti. Kartu patinsta ir ima skaudėti vieną paausinę liauką; antrąją — po 1—2 dienų. Kartais skauda pilvą, sergantysis viduriuoja arba viduriai užkietėja. Temperatūra nemažėja 3-7 dienas. Jei ji nemažėja ilgiau – liga komplikavosi. Dažniausios komplikacijos – pleuritas (krūtinplėvės (pleuros) uždegimas), nefritas (inkstų uždegimas) ir otitas (ausies uždegimas). Sergantysis privalo gulėti, jį reikia rūpestingai slaugyti. Labai svarbu daug gerti (arbatą, sultis, mineralinį vandenį). Patartina dėti sausus šiltus kompresus prie nesveikosios liaukos, pavalgius skalauti burną silpnu dezinfektanto tirpalu. 9 dienas nuo ligos pradžios sergantį vaiką būtina izoliuoti. Nesirgę kiaulyte ne vyresni kaip 10 metų vaikai, bendravę su ligoniu, neleidžiami į vaikų įstaigas pradedant 11-ą j a ir baigiant 21-ąja diena po bendravimo. Apsisaugoti nuo kiaulytės galima vakcinacija.