Vaikų ir kūdikių encefalitas

Vaikų ir kūdikių encefalitas

Vaikų ir kūdikių encefalitas

Pažodžiui encefalitas reiškia smegenų uždegimą. Daugeliu atvejų šį uždegimą sukelia virusas. Encefalitas yra reta liga, kuria suserga maždaug 0,5 iš 100.000 asmenų. Juo dažniausiai serga vaikai, pagyvenę žmonės bei žmonės su nusilpusia imunine sistema (pvz., sergantys ŽIV / AIDS ar vėžiu ).

Šios klastingos ligos simptomai gali būti labai plataus spektro.

Vaikų ir kūdikių encefalito požymiai ir simptomai

Lengvesniais ligos atvejais encefalito simptomai pasireiškia:

  • karščiavimu,
  • galvos skausmu,
  • prastu apetitu,
  • vangumu.

Sunkesniais encefalito ligos atvejais ligoniai labiau karščiuoja bei padaugėja simptomų, kurie susiję su centrinės nervų sistemos sutrikimais:

  • stiprus galvos skausmas,
  • pykinimas ir vėmimas,
  • skaudantis kaklas,
  • orientacijos praradimas,
  • asmenybės elgsenos pokyčiai,
  • traukuliai,
  • problemos su kalba ar klausa,
  • haliucinacijos,
  • atminties praradimas,
  • mieguistumas,
  • koma. 

Kūdikiams šiuos simptomus aptikti sunkiau, todėl vertėtų atkreipti dėmesį į tokius svarbius požymius:

  • vėmimą,
  • išsipūtusį momenėlį,
  • nenustojantį verksmą,
  • dalinį ar visa apimantį kūno sąstingį. 

Kartu su encefalitu galima susirgti ir kitomis virusinėmis ligomis, todėl simptomai gali susigretinti, t.y. gali pasirodyti vienai ar kitai įtariamai ligai nebūdingi požymiai.

Vaikų ir kūdikių encefalito priežastys

Infekcija gali plisti skirtingais būdais, nes encefalitą sukelia daug bakterijų tipų. Vienas iš labiausiai paplitusių bei pavojingiausių encefalitą sukeliančių virusų yra herpes simplex (HSV) virusas. Nuo jo išopėja burnos ertmė, jis gali būti mirtinas. Laimei, HSV encefalitas yra palyginti retas.

Kelių tipų encefalitą taip pat gali perduoti ir uodai (vakarų Nilo encefalitas, Sent Luiso encefalitas). Pastaruosius keletą metų pasaulyje didėja susirūpinimas dėl Vakarų Nilo viruso, kuriuo žmonės apsikrėtė po uodo įkandimo. Spėjama, jog tam įtakos turi ir infekuotų paukščių plitimas.

Lengvomis encefalito formomis galima užsikrėsti kartu su tokiomis vaikiškomis ligomis, kaip tymai, vėjaraupiai, raudonukė ar mononukleozė. Šiais atvejais virusai daugiausiai plinta per nosies ar gerklės skysčius t.y. kosint arba čiaudint.

Rečiau encefalitas atsiranda dėl bakterinės infekcijos, bakterinio meningito. Kartais  encefalitas gali kilti dėl kitų ligų, pvz., sifilio komplikacijos. Žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, encefalitą gali sukelti ir toksoplazmozė, randama užsikrėtusių kačių išmatose.

Vaikų ir kūdikių encefalito užkrečiamumas

Skirtingai nuo virusų, kurie sukelia encefalitą, pats smegenų uždegimas nėra užkrečiama liga. Žinoma, kontaktuojant su virusu, taip pat nereiškia, jog išsivystys encefalitas. Vis dėl to, būtų saugiau, jei išvengtumėte sąlyčio su sergančiaisiais encefalitu.

Kaip apsisaugoti nuo vaikų ir kūdikių encefalito

Encefalito negalima išvengti, tačiau pabandykime išvengti ligų, kurios sukelia encefalitą. Daug bendrinių vaikystės ligų dažniausiai išvengiama per vakcinaciją, todėl būtina laikytis gydytojo nurodyto skiepų periodiškumo. Taip pat vaikai turi vengti sąlyčio su asmenimis, sergančiais encefalitu. Tose vietovėse, kur encefalitas gali būti perduodamas, įkandus uodui, vaikai turėtų:

  • vengti atvirų vietų auštant ir temstant (tada, kai uodai yra aktyviausi),
  • dėvėti apsauginius drabužius (pvz., marškinius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes).

Taip pat būtina nusausinti visas namuose esančias vietas, kur tik yra uodams palanki terpė veistis – gėlių vazonus, kibirus ir t.t.

Siekiant išvengti erkių įkandimo, reikėtų:

  • apriboti vaikų kontaktą su dirvožemiu, lapais ar augmenija,
  • esant lauke vaikus rengti šviesios spalvos ilgais drabužiais,
  • grįžus iš lauko, visada patikrinti, ar jūsų vaikas neparsinešė erkių. 

Vaikų ir kūdikių encefalito ligos trukmė

Ūmaus susirgimo fazė (kai ligos simptomai yra patys sunkiausi) daugumai encefalito formų trunka iki savaitės. Pilnas sveikatos atstatymas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Vaikų ir kūdikių encefalito diagnozė

Norint diagnozuoti encefalitą, gydytojai naudoja keletą būdų:

  • siekiant nustatyti smegenų kraujavimą, patinimą ar kitus sutrikimus, naudojamas kompiuterinės tomografijos skenavimas ar magnetinio rezonanso tomografija.
  • siekiant patikrinti smegenų bangas, daroma elektroencefalograma, kuri fiksuoja elektrinius smegenų signalus.
  • atliekami kraujo tyrimai, siekiant patvirtinti  arba paneigti bakterijų, arba virusų buvimą organizme. Taip pat, ar organizmas gamina antikūnius (baltymus, kurie kovoja su infekcijomis).
  • daroma juosmeninė punkcija, kurios metu smegenų skystyje, kuris supa galvos ir nugaros smegenis, ieškoma infekcijos požymių.

Vaikų ir kūdikių encefalito gydymas

Paprastai encefalitas gydomas ligoninės stacionare, intensyviosios terapijos skyriuje. Atidžiai stebimas paciento kraujo spaudimas, širdies ritmas, kvėpavimas, siekiant užkirsti kelią tolimesniam smegenų tinimui nuolat tikrinami organizmo skysčiai.

Prieš virusus antibiotikai nėra veiksmingi, todėl jie nenaudojami, gydant daugelį encefalito rūšių. Tačiau priešvirusiniai vaistai ypač veiksmingi, kai encefalitą sukelia herpes simplex virusas.

Siekiant sumažinti smegenų patinimą, tam tikrais atvejais gali būti naudojami kortikosteroidai. Esant traukuliams, duodami vaistai nuo traukulių.

Daugelis žmonių, sirgę encefalitu, visiškai pasveiksta, tačiau kai kuriais atvejais smegenų patinimas gali sukelti nuolatinius smegenų pažeidimus bei ilgalaikes komplikacijas. Kaip pavyzdžiui, mokymosi sutrikimai, kalbos problemos, atminties praradimas ar raumenų kontrolės stoka. Tokiais atvejais reikalinga kalbos ar fizinė ergoterapija. Sunku prognozuoti ligos rezultatus, nes tai įtakoja daugelis faktorių, bet kai kurie encefalito tipai yra žinomi, kaip ypač pavojingi.  Pavyzdžiui, japoniškas encefalitas, kuris sukelia labai daug komplikacijų.

Labai retais atvejais  encefalitas sukelia mirtį. Kūdikiams ( jaunesniems kaip 1 metų amžiaus) ir suaugusiems virš 55-erių yra didelė mirties grėsmė nuo erkinio encefalito.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į savo gydytoją, jei jūsų vaikas karščiuoja, ypač, jei tuo metu serga kokia užkrečiamąja liga (tymai, kiaulytė, vėjaraupiai ir t.t).

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei jūsų vaikas turi bet kurį iš žemiau išvardintų simptomų:

  • stiprų galvos skausmą,
  • traukulius,
  • ryškios šviesos baimę,
  • dvejinimasį akyse,
  • problemų  su kalba ar klausa,
  • sunkiai kontroliuojamas rankas ar kojas,
  • nejautrą bet kurioje kūno vietoje,
  • staigius asmenybės pokyčius,
  • problemų su atmintimi,
  • itin didelį mieguistumą ar letargiją,
  • sąmonės netekimą. 

Jei jūsų kūdikiui yra bent vienas iš šių simptomų, taip pat nedelsiant kreipkitės medicininės pagalbos:

  • kūdikiams, jaunesniems nei 3 mėn. amžiaus, didesnis nei 38 ° C karščiavimas,
  • išsipūtęs momenėlis,
  • suglebimas ar sumažėję tonusai,
  • letargija,
  • vėmimas,
  • nenustojantis verkimas,
  • prastas apetitas.