Žiurkinė dėmėtoji šiltinė
Žiurkinės dėmėtosios šiltinės sukėlėjas yra riketsija, o pati infekcija paplitusi gamtoje tarp graužikų – žiurkių ir pelių. Užkratą žmogui perduoda graužikų blusa (Xenopsylla cheopis), o susirgimų padaugėja, kai graužikai masiškai užplūsta gyvenvietes, dažniausiai rudenį. Žiurkine dėmėtąja šiltine paprastai užsikrečiama, vartojant žiurkių šlapimu ir fekalijomis užkrėstą maistą. Ši liga paplitusi Juodosios ir Kaspijos jūrų regijone, Kinijoje ir JAV.
Žiurkinės dėmėtosios šiltinės simptomai
Pradinis ligos periodas 8-12 dienų. Per šį laikotarpį pasireiškia pirmieji ligos simptomai. Skundžiamasi galvos ir galūnių skausmu, nedideliu bendru apsinuodijimu ir nelabai aukšta temperatūra, kuri trunka keletą savaičių. Apie 6-7-ą ligos dieną išryškėja veido, krūtinės, pilvo, nugaros, delnų ir padų gumbėtasis bėrimas.
Žiurkinės dėmėtosios šiltinės diagnozė
Žiurkinė dėmėtoji šiltinė skiriasi nuo dėmėtosios šiltinės būdingais veido, delnų ir padų bėrimais. Diagnozė taip pat patvirtinama kraujo serologiniais tyrimais.
Žiurkinės dėmėtosios šiltinės gydymas
- Tetraciklinas
- Tetraciklino naudojama 300 mg 4 kartus per parą. Gydymo turkmė 5 paros.
- Doksiciklinas
- Doksiciklino naudojama pirmąją dieną 200 mg per parą (suaugusiam žmogui). Sekančiomis dienomis: 100 mg per parą. Sunkiais ligos atvejais: visomis dienomis vartojama po 200 mg per parą.
- Vaikams (iki 50 kg): pirmą dieną – 4 mg vienam kūno kilogramui, kitomis dienomis po 2 mg vienam kūno kilogramui per parą. Sunkiais atvejais vaikams: visą gydymo laiką po 4 mg/ kg/ per parą.
Netoleruojant tetraciklino ar doksiciklino, kaip alternatyvą galima naudoti chloramfenikolį.
- Chloramfenikolis
- Suaugusiems: visą gydymo laikotarpį (10-14 d.) po 12,5 mg kas 6 valandas. Sunkiu ligos atveju po 25 mg kas 6 valandas.
- Vaikams dozės mažinamos per pusę.
Apsauga nuo žiurkinės dėmėtosios šiltinės
Apsisaugant nuo žiurkinės dėmėtosios šiltinės reikėtu vengti kontakto su graužikais. Kadangi užkratą perduoda erkės, rekomenduotina naudoti apsaugos priemones nuo erkinių įkandimų. Taip pat svarbu laikytis asmeninės ir gyvenamosios vietos sanitarinės higienos, o radus graužikų išmatų, dezinfekuoti užterštą vietą.