Šlapimo takų infekcijos diagnozė – kada ir kaip tiriamas šlapimas?
Gydytojas, tikrindamas jūsų šlapimo mėginį, gali patvirtinti, jog turite šlapimo takų infekciją. Kartais, esnat mažai komplikacijų rizika, gydytojas gali neskirti šlapimo testo ir gali diagnozuoti šlapimo takų infekciją remdamasis simptomų apibūdinimu.
Urinalizė
Urinalizė – tai įvairių šlapimo mėginio komponentų įvertinimas. Jo metu stebima šlapimo spalva ir skaidrumas, naudojant specialų matuoklį, skirtą atlikti skirtingą cheminį tyrimą, ir galimai tikrinant dalį šlapimo mikroskopu. Urinalizė paprastai suteikia pakankamai informacijos gydytojui, kad šis galėtų pradėti gydymą.
Šlapimo pasėlys
Jei reikia, gydytojas gali paskirti šlapimo pasėlį, kuris apima šlapime esančios bakterijos inkubaciją ir auginimą. Šlapimo pasėlys gali padėti identifikuoti konkrečią infekciją sukeliančią bakteriją (daugiau apie šlapimo takų infekcijos sukelėjus galima sužinoti čia), bei nustatyti, kokios rūšies antibiotikus naudoti gydymui. Šlapimo pasėlis gali būti paskirtas, jei urinalizė nerodo infekcijos požymių, bet gydytojas vis tiek įtaria, kad simptomus sukelia ŠTI-ja. Šlapimo pasėlys taip gali būti paskirtas, jei gydytojas įtaria infekcijos sukeltas komplikacijas.
Švariai paimtas mėginys. Siekiant gauti neužteršto šlapimo mėginį, gydytojai paprastai paprašo taip vadinamo srovės vidurio, arba švariai paimto, mėginio. To siekiant reikia imtis šių žingsnių:
- Kruopščiai nusiplaukite rankas, tuomet nuplaukite varpą ar vulvą ir aplinkinę sritį keturis kartus iš priekio į nugarą, kiekvienąkart naudojant naują muiluotą kempinę.
- Nusišlapinti nedidelį kiekį į tualetą keletą sekundžių ir sustoti. (Moterys besišlapindamos turėtų laikyti su viena ranka atviras lytinių lūpų raukšles.)
- Pastatykite indą taip, kad patektų vidurinė srovės dalis. Šlapinkitės, kol surinkimo indas yra puspilnis (apie 57 g).
- Patraukite indą ir nusišlapinkite likusį srautą į tualetą.
- Saugiai užsukite indelio dangtelį neliesdami krašto vidaus ir pastatykite, kur skirta. Mėginys bus pateiktas gydytojui ar išsiųstas į laboratoriją analizei.
Šlapimo surinkimas kateterio pagalba
Kai kurie pacientai (maži vaikai, vyresni žmonės ar hospitalizuoti pacientai) negali pateikti šlapimo mėginio. Tokiais atvejais kateteris gali būti įstatomas į šlapimo pūslę siekiant surinkti šlapimą. Tai geriausias būdas pateikti neužterštą mėginį, bet esama infekcijos patekimo ar išplitimo rizikos.
Kiti šlapimo takų infekcijos testai
Jei infekcija nepasiduoda gydymui, gydytojas gali paskirti kitus testus siekdamas nustatyti, kas sukelia simptomus. Vaizdo tyrimai, tokie, kaip ultragarso ar kompiuterinės tomografijos, gali padėti nustatyti:
- Sunkius ir pasikartojančius pielonefrito atvejus.
- Struktūrines anomalijas.
- Kliūtis (tokias, kaip inkstų akmenys) ar pūlinį.
- Galimą obstrukciją arba vezikoureterinį refliuksą 2-24 mėnesių vaikams.
Specialios rentgeno spindulių rūšys
Specialūs rentgeno spinduliai gali būti naudojami tikrinti struktūrines anomalijas, šlaplės susiaurėjimą ar nepilną šlapimo pūslės išsituštinimą:
- Šlapinimosi cistouretograma yra šlapimo pūslės ir šlaplės rentgenograma. Siekiant gauti cistouretogramą, dažai, vadinamoji kontrasto medžiaga, suleidžiami per kateterį, įstumiamą į šlaplę ir leidžiamą per šlapimo pūslę.
- Intraveninė pielograma (IVP) yra inkstų rentgenograma. Pielogramai gauti kontrastas suleidžiamas į veną ir pašalinamas per inkstus. Abiem atvejais dažai pereina per šlapimo takus ir parodo bet kokias obstrukcijas ar anomalijas rentgeno nuotraukose.
Cistokopija
Cistokopija naudojama aptikti struktūrines anomalijas, intersticinį cistitą ar darinius, kurių gali neparodyti rentgenograma IVP metu. Pacientui duodama lengvų nuskausminamųjų, o šlapimo pūslė pripildoma vandens. Procedūrai naudojamas cistoskopas, lankstus, į vamzdelį panašus instrumentas, kurį urologas per šlaplę įstumia į šlapimo pūslę.
Kraujo pasėliai
Jei pacientas karščiuoja ar yra kiti sunkios infekcijos požymiai, gydytojas paskirs kraujo pasėlius, siekiant nustatyti, ar infekcija pateko į kraujotaką ir yra sepsio grėsmė.