Gripas, gripo simptomai

Gripas – tai virusinė liga, kuriai būdingas trumpas karščiavimas, bendras organizmo išsekimas ir kvėpavimo takų uždegimas. Ligos pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio „gripper” arba vokiško „greifen”‘, reiškian­čio griebti, sučiupti. Gripas kiekvienais metais nusineša nema­žai žmonių gyvybių, todėl labai svarbu laiku suprasti svarbiausius gripo infekcijos požymius, norint apsaugoti save ir savo šeimą.

Kaip užsikrečiama gripu?

Gripu galima užsikrėsti nuo gripu sergančio asmens. Užsikrėtusio žmogaus nosiaryklėje gripo virusų randama iki 5-os ligos dienos. Pasitaiko ir sveikų žmonių, kurie neserga gripu, tačiau yra užkrato nešiotojai. Ilgalaikių viruso nešiotojų nebūna, nes persirgę žmonės įgyja imunitetą, trun­kantį 1-4 metus, kuris yra specifinis tik persirgto gripo viruso tipui.

Gripo virusas plinta oro lašiniu būdu, t.y. per orą. Aplink kosintį ir čiaudintį asmenį iš smulkių skreplių ir seilių lašelių, apkrėstų virusais, susi­daro aerozolis, kuris ore gali išsilaikyti iki pusės valandos. Gripas taip pat gali plisti per apkrėstus daiktus, ypač indus, iš kurių valgoma.

Gripu dažniau sergama rudenį ir žiemą, nes dėl peršalimo pra­dedama kosėti, todėl virusui lengviau plisti, ypač uždarose patalpose, be to, rudenį ir žiemą sumažėja daugelio žmonių imunitetas. Gripas ypatingai greitai plinta miestuose, kur daug žmonių važinėja autobusais, troleibusais, taip pat masinio susibūrimo vietose. Per gripo epidemiją serga įvairaus amžiaus žmonės, nes visi vienodai imlūs naujiems virusų tipams, tačiau svarbu paminėti, kad dažniau serga dar nesirgę asmenys ir ypač vaikai iki 3 metų.

Sunkios gripo ligos formos gali iššaukti komlikacijas. Tai nutinka, kai gripu sergančiojo asmens imunitetas nusilpsta. Dėl to gali išsivystyti antrinė, bakterinės kilmės, infekcija. Normalios žmogaus organizmo mikrofloros mikrobai pasidaro patogeniški ir sukelia kvėpavimo takų bei plaučių komplikacijas (tracheitą, bronchitą, bronchopneumoniją), taip pat sinusitą (sinusų uždegimą) ir otitą (ausies uždegimą).

Gripo simptomai

Gripo pradinis ligos periodas trunka nuo kelių valandų iki 2 parų, retkarčiais – ilgiau. Šiuo laikotarpiu liga prasideda ūmiai, pradeda krėsti šaltis, staiga padidėja temperatūra iki 39-40°C, pablogėja savijauta, skauda galvą, laužo visą kūną, ypač kaulus, sąnarius, strėnas, dažnai skauda akis, ypač kreipiant jas į šalį, išryškėja bendras organizmo silpnumas, padidėja prakaita­vimas. Sergantys gripu labai jautrūs šalčiui, dažnai prakaituoja, burnoje jaučia blogą skonį, „degina” gerklę ir gomurį, dažnai užgula nosį, 2-3-ą ligos dieną prasi­deda sloga, kosulys (iš pradžių sausas, dažnai kankinantis, kartais lojantis), užkimsta balsas, pranyksta apetitas, kankina troškulys, atsiranda pykinimas, retesniais atvejais vemiama. Sergant gripu pasireiš­kia bendras organizmo silpnumas, karš­čiavimas. Temperatūra 1-2-ą ligos die­ną yra didžiausia ir per 3-4 dienas, re­čiau per 5-7 paras, sunormalėja. Temperatūrai sumažėjus bendras organizmo silpnumas būna dar tam tikrą laiką  ir pamažu išnyksta.

Karš­čiuojant netenkama apetito, gali užkietėti viduriai. Be to, moterims kar­tais sutrinka mėnesinės, o nėščiosioms gali įvykti abortas.

Gripo komplikacijos

Gripas gali iššaukti plaučių komplikacijas, kurios dažniausiai pasireiškia ligai baigiantis, mažėjant arba sunormalėjus temperatūrai. Esant gripo komplikacijoms, vėl padidėja temperatū­ra. Dažniausiai komplikacijas sukelia virusai ir bakterijos, iššaukdami plaučių uždegimą (pneumoniją), kurį daugiausia su­kelia įvairių tipų pneumokokai, stafilokokai, streptokokai ir Haemophilus influenzae. Jei gripo komplikacijos nėra sunkios,  jos išgydomos antibiotikais.

Kiek retesnės gripo komplikacijos yra  nosies ertmių uždegimas,  kraujotakos sistemos ar nervų sistemos pažeidimai. Dėl nervų sistemos pažeidimo gali sutrikti regėjimas ir klausa.

Gripo diagnozė

Gripas gali būti diagnozuojamas, remiantis simptomais bei epidemiologiniais duomenimis. Gripui būdingas simptomų kompleksas:

• trumpas 2-5 dienų karščiavimas,
• bendras organizmo silpnumas,
• kvėpavimo takų uždegimas,
• nosies užgulimas,
• sausas kosulys,
• akių junginės ir nosiaryklės paraudimas.

Gripą galima įtarti, esant kontaktui su ligoniais šeimoje, darbovietėje, vaikų susibūrimo vietose. Per epidemiją gripo diag­nostika nesunki, bet kartais nenustatomos kitos infekcinės ligos dėl panašių simptomų. Neepideminiu laikotarpiu, kai yra tik atsitiktinis sergamumas, gripą diagnozuoti nelengva. Tuomet atliekami labora­toriniai tyrimai. Klinikinėje praktikoje gripas diagnozuojamas pagal jo antigenus, panaudojant imunofermentinės (IFA) ir tiesioginės imunofluorescencijos (TIF) metodus. Gripą taip pat galima nustatyti, atliekant pasėlį į ląstelių kultūrą, paimant mėginį iš nosiaryklės pačioje ligos pradžioje, kada virusų būna daugiausia.

Gripas savo  simptomais gali priminti kitas infekcijas, kaip, pavyzdžiui, virusinių kvėpavimo takų uždegimą, anginą, krupinę pneumoniją, salmo­neliozę, paratifą, vidurių ir dėmėtąją šiltinę, leptospirozę, bru­celiozę, trichineliozę, reumatą, o vaikams  – tymus, kokliušą, poliomielitą, hepatitą, tuberkuliozę.

Gripą atskirti nuo kitų virusinių infekcijų yra sunku ir įmanoma tik tada, kai ryškūs klinikiniai simptomai. Gripui būdinga nosies, gerklų ir trachėjų uždegimas (rinofaringotracheitas), paragripui – ryklės, trachėjos ir bronchų uždegimas (laringotracheobronchitas), adenovirusinei infekcijai – nosies, gerklų ir tonzilių uždegimas (rinofaringotonzilitas) ar akių  junginės uždegimas (konjunktyvitas), virusinėms infekci­joms – bronchų ir plaučių uždegimas.

Gripo gydymas

Dauguma sergančiųjų gripu gydosi namie. Per gripo epidemiją į ligoninę patenka tik sunkiai sergantys pacientai. Nerekomenduojama gydyti namie tų ligonių, kuriems gripas sukėlė komplikacijas, kaip, pvz., smegenų žievies uždegimą, išplitusią pneumoniją bei pleuritą, taip pat sergant širdies ydomis, inkstų nepakankamumu, diabetu, kokliušu.

Dažnai gripas gydomas tik mažinant karščiavimą ar kitus ligos simptomus. Karščiavimui mažinti galima vartoti paracetamolį,  acetilsalicilio rūgštį (jei temperatūra aukštesnė nei 38 °C), esant sausam kosuliui – ambroksolį, acetilcisteiną. Užburkusią nosį galima gydyti gleivinę sutraukiančiais vaistais ar lašais į nosį. Gydant gripą visuomet reikia vartoti daug skysčių – karštos arbatos, sulčių, mineralinio vandens, o taip pat ir vitaminų, mineralų.

Gripo gydimui galima naudoti priešvirusinius vaistus, taip vadinamus nukleozidų analogus, proteino M2 inhibitorius (rimantadiną, amantadiną) ir neuraminidazės inhibitorius (zanamivirą, oseltamivirą).

VISUS ANTIVIRUSINIUS VAISTUS REIKIA PRADĖTI VARTOTI KUO ANKSČIAU IR NE VĖLIAU KAIP PER 48 VALANDAS NUO GRIPO SIMPTOMŲ PRADŽIOS!!!

Gydant gripą priešvirusiniais vaistais ligos trukmė sumažėja keliomis dienomis  ir simptomai būna lengvesni.

Amantadinas turi nemažai pašalinių reakcijų, be to, šiam vaistui taip pat yra atsparių gripo viruso padermių.

Rimantadino vartojama po valgio, užgeriant dideliu kiekiu skysčio:

• Pirmąją dieną 100 mg tris kartus per dieną. Antrąją ir trečiąją dieną 100 mg du kartus per dieną. Ketvirtąją ir penktąją dieną 100 mg vieną kartą per dieną.
• Vaikams nuo 7 iki 10 metų amžiaus rekomenduojama gerti 2 kartus per dieną po 50 mg. Gydymas trunka 5 dienas.
• Vaikams nuo 11 iki 14 metų amžiaus 3 kartus per parą po 50 mg. Gydymas trunka 5 dienas.
• Vyresniems nei 14 metų paaugliams rimantadino vartojama kaip ir suaugusiems – pirmąją dieną 100 mg tris kartus per dieną. Antrąją ir trečiąją dieną 100 mg du kartus per dieną. Ketvirtąją ir penktąją dieną 100 mg vieną kartą per dieną.

Zinamiviras yra inhaliuojamas priešvirusinis vaistas ir vartojamas  nekomplikuotai gripo formai gydyti. Vaistas vartojamas tiek suaugusiems, tiek vaikams.

• Suaugusiems ir vaikams, vyresniems nei 5 metai, zinamiviro vartojamos dvi inhaliacijos (2×5 mg) 2 kartus per parą. Vartojant zinamivirą pirmosiomis dienomis inhaliuojant daroma kelių valandų pertrauka, kitomis dienomis – 12 valandų tarpas.

Vartojant zinamivirą galimos šios nepageidaujamos reakcijos – galvos skausmas ar svaigimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, kosulys. Zinamiviro negali vartoti nėščios ar maitinančios motinos.

Oseltamiviras vartojamas suaugusių ir vyresnių nei 1 metų amžiaus vaikų gydymui.

• Suaugusiems ir paugliams, vyresniems nei 13 metų amžiaus, oseltamiviro vartojama 75 mg  du kartus per parą. Gydymas trunka 5 dienas.
• Vaikams nuo 1 metų amžiaus -2 mg/kg vieną kartą per parą. Gydymas trunka 5 dienas.

Oseltamiviras gali sukelti pykinimą, vėmimą, galvos skausmą, pilvo skausmą.

Apsauga nuo gripo

Namų sąlygomis gripo profilaktikai labai svarbus organizmo atsparumo didinimas – ­grūdinimas, saugojimasis peršalimo, skersvėjų namuose ir darbe, tinkami bei pritaikyti sezonui rūbai ir avalynė.

Viena iš veiksmingiausių priemonių prieš gripą yra skiepai. Skiepai ypatingai rekomenduojami vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams nuo 6 iki 23 mėn. amžiaus, nėščioms moterims, ligoniams, sergantiems lėtinėmis ligomis.

Gripo vakcinos yra keleto rūšių – gyvos atenuoto  ir trivalentės negyvo gripo viruso vakcinos. Šių vakcinų veiksmingumas gali siekti 70-90%. Be to, jos padeda išvengti sunkių gripo simptomų ir komplikacijų. Del gripo viruso padermių kintamumo skiepytis rekomenduojama prieš kiekvieną sezoną. Tinkamiausias laikas skiepams – spalio, lapkričio mėnesiai.  Reikia nepamiršti, kad pasiskiepijus imunitetas atsiranda tik po kelių savaičių ir išlieka nuo 6 iki 12 mėnesių. Plačiau apie gripo vakcinas, jų veiksmingumą, saugumą, tinkamumą apžvelgsime kitame straipsnyje.