Cisticerkozė
Cisticerkozė yra parazitinė liga, kurią sukelia kiaulinis kaspinuotis Taenia solium. Ligą sukelia kiaulinio kaspinuočio lervos, kurios parazituoja žmogaus raumenyse, smegenyse ir akyse. Neretai sergant cisticerkoze simptomų nėra, tačiau kai kuriems žmonės pasireiškia lėtinis galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, regos sutrikimai. Kiaulinis kaspinuotis, kuris sukelia cisticerkozę, randamas visame pasaulyje ypatingai Meksikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje bei Pietryčių Azijos šalyse. Susirgti cisticerkoze galima, sergant teniaze, valgant nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną bei keliaujant į padidintos rizikos šalis.
Kaip užsikrečiama cisticerkoze?
Cisticerkoze žmogus suserga tada, kai užsikrečia kiaulinio kaspinuočio kiaušiniais ir žmogaus raumenyse, odoje, smegenyse išauga kaspinuočio lervos. Tai gali pasitaikyti: 1) kai į žmogaus organizmą kaspinuočio kiaušinių patenka iš aplinkos; 2) kai žarnyne yra kaspinuotis ir vemiant jo kiaušinių patenka į skrandį. Veikiant skrandžio sultims, iš jų išsilaisvina onkosferos, kurios įsibrauna į žarnos sieną ir kraujo pagalba nunešamos į įvairius organus, kur susiformuoja cisticerkai. Cisticerkų gali būti labai daug, beto, jie sukelia aplinkinių audinių uždegiminį procesą. Pavojingiausi yra smegenų, taip pat akių cisticerkai. Smegenų cisticerkai ypatingai pavojingi dėl sukeliamų komplikacijų (encefalito), nuo kurių gali ištikti mirtis. Sergant akių cisticerkoze galima apakti.
Cisticerkozės simptomai
Neretai sergant cisticerkoze simptomų nėra, tačiau kai kuriems žmonės pasireiškia lėtinis galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, regos sutrikimai. Simptomų buvimas priklauso nuo keletos veiksnių – infekcijos intensyvumo, infekcijos vietos, parazito cystų gyvybingumo, indvido organizmo imuniteto ypatybių bei nuo lyties. Smegenų cisticerkozei būdingi galvos skausmo priepuoliai su vėmimu, o kartais epilepsiški priepuoliai. Minėti simptomai būna nepastovūs. Cisticerkozės eiga kartais esti besimptomė, bet gali baigtis staigia mirtimi, dėl komplikacijų (encefalitas).
Cisticerkozės diagnozavimas
Cisticerkozė diagnozuoti gana sunku. Kartais odoje ir poodyje užčiuopiama žirnio dydžio cisticerkų, kurie papildomai tyriami histologiškai. Neurocisticerkoze galima diagnozuoti rengenogramos pagalba, bei šiuolaikiniu jautresniu MRT metodu. Biocheminiai metodai ELISA bei western blot taip pat naudojami ligos diagnozavimui.
Cisticerkozės gydymas
Cisticerkozę gydant antihelmintiniais vaistais, žūstant cisticerkams, dažnai išprovokuojamas ligos paūmėjimas. Mažinant uždegiminius procesus, gydant ligą, naudojami kortikosteroidai. Efektyviausias vaistas gydant cisticerkozę yra albendazolis. Netoleruojant albendazolio ar pasireišiaknt nepageidaujamam vaisto poveikiui kaip alternatyvą galima naudoti prazikvantelį.
- Albendazolis
- Albendazolio vartojama 15 mg/kg du kartus per parą (didžiausia albendazolio paros dozė yra 800 mg). Gydymo trukmė 14-28 dienos. Gydymo metu vartojami kortikosteroidai.
- Prazikvantelis
- Prazikvantelio vartojama 50 mg/kg tris kartus per parą. Gydymo trukmė 15 dienų. Gydymo metu vartojami kortikosteroidai.
Praėjus 3-6 mėnesiams vertinamas gydymo efektyvumas. Akių cisticerkozė dažniausiai gydoma chirurgiškai.
Apsauga nuo cisticerkozės
Apsisaugant nuo cisticerkozės svarbu maistui naudoti tik tinkamai termiškai apdorotą kiaulieną. Taip pat ligą gali išprovokuoti teniazė (kiaulinio kaspinuočio infekcija), todėl būtina gydyti Taenia solium infekciją.