Fascioliozė

Fascioliozė, arba fascialiazė, yra kepenų liga, sukeliama siurbikių Fasciola hepatica ir Fasciola gigantica. Šios siurbikės natūrialiai parazituoja avių bei raguočių organizmuose, be to, jos paplitusios visame pasaulyje. Ideali parazitų veisimosi vieta yra pelkėtos vietos, drėkinimo kanalai, nuotėkų laukai. Fasciolioze užsikrečia gyvūnai ir žmonės, gerdami užterštą vandenį, valgydami žalius vandens augalus. Liga gali būti be simptomų, o esant jiems, pasireiškia padidėjusi temperatūra, pilvo skausmas, galimas vėmimas, viduriavimas, padidėjusios kepenys.

Kaip užsikrečiama fasciolioze?

Natūralūs siurbikių biologiniai šeimininkai yra raguočiai, kiaulės, arkliai. Parazito kiaušinių su išmatomis patenka į aplinką ir vandenį iš užkrėstų gyvūnų ar žmogaus. Praėjus kelioms savaitėms iš kiaušinėlių susiformavusios lervos patenka į vandens telkiniuose gyvenančius moliuskus ir čia susidaro uodeguotos lervos (cerkarijos). Šios lervos pasišalina iš moliuskų ir, laisvai plaukiodamos vandenyje, prisitvirtina prie vandens augalų, lapų ar kitų daiktų, esančių vandenyje, tapdamos metacerkarijomis. Jomis užsikrečia gyvūnai ir žmonės, gerdami užterštą vandenį, valgydami žalius vandens augalus. Žmonės taip pat gali užsikrėsti, naudodami prieskoninį augalą – pipernę ar valgydami žalius vėžiukus. Patekus parazito metacerkarijomis į žmogaus organizmą, skrandyje ir žarnose apvalkalas ištirpsta ir lervos į tulžies latakus migruoja krauju ar pro žarnos sieną ir pilvaplėvę. Per 3-4 mėn. užauga ir subręsta parazitai, kurie pradeda dėti kiaušinėlius. Žmogus žmogų fasciolioze neužkrečia.

Fascioliozės simptomai

Pradinis ligos periodas trunka 1-8 savaites. Per šį laikotarpį siurbikės pilnai susiformuoja žmogaus organizme ir pradeda parazituoti. Siurbikėms parazituojant pasireiškia bendras negalavimas, galvos skausmas, apetito stoka, pykinimas, skausmas skrandžio srityje. Dažnai būna odos bėrimas, karščiavimas (dažnai banguojantis, kuris gali trukti savaites ir mėnesius), padidėja kepenys. Jei fascioliozė negydoma, kelių mėnesių laikotarpyje liga pereina į lėtinę formą, ir vyrauja pilvo skausmas, kepenų padidėjimas ir gelta. Sergant vaikams, gali išsivystiti sunki anemija. Negydant fascioliozės, liga gali komplikuotis, išsivystant kepenų cirozei. Retais atvejais siurbikės gali parazituoti kituose organuose – plaučiuose, žarnų sienelėse, odoje, smegenyse.

Fascioliozės diagnozavimas

Fascioliozė gali būti įtariama, esant karščiavimui, padidėjusiam leukocitų, eozinofilų kiekiui kraujyje, o taip pat esant padidėjusiam kepenų fermentų aktyvumui. Diagnozę sunku nustatyti pirmuosius 3-4 mėn., kol nesubrendę parazitai neišskiria kiaušinių. Diagnozė patvirtinama, nustačius ligos sukelėjo Fasciola hepatica ar Fasciola gigantica kiaušinėlius išmatuose. Ligos nustatymui taip pat gali būti naudojami serologiniai kraujo tyrimai, ieškant specifinių antikūnų prieš siurbikes. Antikūniai randami, praėjus 2-4 savaitėms po užsikrėtimo. Fascioliozė gali būti panaši savo simptomais į trichineliozę ir kitas infekcines ligas.

Fascioliozė gydymas

Veiksmingiausias vaistas, gydant fascioliozę, yra triklabendazolis. Kaip alternatyva gali būti naudojamas nitazoksanidas bei bitionolis. Gydant fascioliozę gali atsirasti kepenų skausmas, kuris išaukiamas žūstant parazitams.

Triklabendazolis:

• Triklabendazolio vartojama 10 mg/kg kaip vienkartinė dozė. Vaistas vartojamas valgio metu.

Nitazoksanidas:

• Nitazoksanidas vartojama 500 mg tris kartus per parą. Gydymo trukmė 7 dienos.

Bitionolio vartojama 30-50 mg/kg kas antrą dieną. Gydymo trukmė 10-15 dozių.

Apsauga nuo fascioliozės

Apsisaugant nuo fascioliozės svarbu apsaugoti vandens telkinius nuo teršimo žmonių ir galvijų išmatomis. Reikėtu vengti valgyti žalius ar nepakankamai termiškai apdorotus vendens augalus (ajerai ir kt.). Geriausias būdas nukenksminti vandens augalus – panardinti į verdantį vandenį, nes plaunant, parazitų lervų gali likti prikibusių prie vandens augalo. Taip pat rekomenduotina nenaudoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių. Esant būtinybei reiktų naudoti virintą vandenį.