Proteus (Protėjinės) infekcijos

Protėjo grupės lazdelės (Proteus vulgaris, Proteus mirabilis bei keletas kitų) egzistuoja sveikų žmonių ir gyvūnų žarnyne, užterštoje aplinkoje, taip pat gendančiuose produktuose, mėsoje, žuvyje.

Protėjinių infekcijų paplitimas

Nors infekcijos retos ir pavienės, tačiau pasitaiko ir grupinių susirgimų, kurie dažniausiai atsitiktiniai. Infekcijos, sukeltos proteus bakterijų, dažniausiai pasireiškia vasarą, kai daugiau žmonių serga skrandžio ir virškinimo trakto uždegimais (gastroenteritu ir enterokolitu). Kitos ūminės ligos  turi panašius simptomus (salmoneliozė ir šigeliozė (dizenteriją).

Protėjinių infekcijų simptomai

Proteus infekcijos simptomams būdingas 8 valandų trukmės pradinis ligos periodas. Vyrauja gastroenterito sindromas, dažniausiai trunkantis iki 3 dienų. Kai kuriems sergantiesiems būna enterokolitinė forma, panaši į šigeliozę (dizenteriją) ir pasireiškianti viduriavimu išmatomis su gleivėmis ir net krauju, skausmu skrandžio srityje.

Protėjinių infekcijų diagnozė

Protėjinės infekcijos diagnozuojamos bakteriologiškai. Diagnozei patvirtinti mėginiai imami iš vėmalų, išmatų ir įtartinų maisto produktų.

Protėjinių infekcijų gydymas

Patogeno Proteus sukeltoms infekcijoms gydyti naudojami antibiotikai. Veiksmingiausi vaistai yra:

• Ampicilinas;
• Amoksicilino ir klavulano rūgšties derinys;
• Flourochinolonai (Ciprofoksacinas);
• Karbenicilinas;
• Gentamicinas bei daugelis kitų.

Jei Proteus padermės  rezistentiškos, tuomet naudojami aminoglikozidai (gentamicinas) ar trečios kartos cefalosporinai.