Dizenterija (Šigeliozė)

Dizenterija (Šigeliozė)

Dizenterija (Šigeliozė)

Šigeliozė, arba dizenterija – šigelių sukeliamas storosios žarnos gleivinės uždegimas, pasireiškiantis skausmingu, kruvinu viduriavimu. Dizenterija serga tiek suaugusieji, tiek vaikai, tačiau vaikų imlumas šigelėms yra didesnis. Beto, dizenterija paplitusi visame pasaulyje. Persirgusieji įgyja trumpalaikį imunitetą. Šigeliozės atvejų dažniau pasitaiko vaikų susibūrimo vietose, ypač lopšeliuose. Dažnai užsikrečiama nuo kitų sergančių asmenų, kurie turi blankias ir besimptomes ligos formas. Dizenterijos atvejai galimi, ypač kai yra potvynis, ar kitokios vandens kilmės stichinės nelaimės. Beto, panašius į šigeliozė simptomus bei viduriavimą sukelia ir kiti patogenai – (ešerichijos, protėjo lazdelės, salmonelės). Šigeliozės simptomai ir ligos vystymasis gali būti labai įvairūs. Lengva ir blanki dizenterijos forma, primenanti paprastą viduriavimą, gali pasitaikyti, kai užsikrečiama nedideliu bakterijų kiekiu ir yra normalus skrandžio sulčių rūgštingumas. Tuoment visos dizenterijos bakterijos gali žūti skrandyje, o jų toksinas tik truputį sutrikdo žarnų funkciją ir sukelia trumpą viduriavimą. Tačiau, kai į jautraus indvido organizmą, pakartotinai patenka nors ir mažai užkrato, gali pasireikšti sunkesnė liga. Ligos sunkumas taip pat priklauso nuo vėliau prisidėjusios alergijos, žarnyno gleivinės pažeidimo laipsnio, žarnyno floros pasikeitimo (disbakteriozės). Susidaręs imunitetas po ligos trunka neilgai.

Kaip užsikrečiama dizenterija (šigeliozė)?

Dizenterijos šaltinis yra sergantieji ūmine bei lėtine šigelioze ir sveiki asmenys, kurie yra dizenterijos bakterijų nešiotojai. Užsikrėsti galima per vandenį ir maisto produktus, (pieną, sūrį, varškę, daržoves, vaisius bei uogas), kurie yra užkrėsti šigelėmis nuo sergančio indvido rankų (dizenterija dar kitaip vadinama – „nešvarių rankų liga”). Dažnai užsikrečiama nuo maisto gamybos ir prekybos darbuotojų, kurie nesilaiko asmens higienos ir nešvariomis rankomis užkrečia maisto produktus. Kai netinkamai pasterizuojamas pienas, pasitaiko ir pieno kilmės protrūkių. Žmonės, kurių organizme ilgai yra šigelių, vadinami sergančiais lėtine dizenterija. Jie dažniausiai šigeles išskiria periodiškai, ypač paūmėjus ligai. Šigeliozėmis paprastai sergama ištisus metus, daugiausia vasaros ir rudens mėnesiais. Joms plisti ypač palankios sąlygos būna per įvairias stichines nelaimes (po audrų, potvynių, žemės drebėjimų), kai susidaro antisanitarinės sąlygos, negaunant pakankamai maisto, nusilpstant organizmams bei imuninei sistemai, patiriant daug streso.

Kaip dizenterija (šigeliozė) plinta organizme?

Dalis šigelių, patekusių pro burną ir skrandį, žūva. Kita dalis, praėjusi skrandžio rūgšties barjerą, patenka į žarnyną. Žūstant šigeliozės bakterijoms, išsiskiria toksinas, kuris prasiskverbia į kraują ir sukelia bendrą organizmo apsinuodijimą. Išsiskirdamas iš organizmo šigeliozės toksinas, kaupiausi storosios žarnos gleivinėje, pažeidžia jos funkciją, bei sukelia žarnyno gleivinės uždegimą. Toksinas pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, dėl to atsiranda žarnų spazmai, išsiskiria daug gleivių. Kai ligos eiga sunkesnė, sutrinka ir kitų virškinimo organų (skrandžio, kepenų, kasos) veikla, mažiau išsiskiria virškinimo fermentų, sutrinka maisto rezorbcija žarnose. Šigelių sukeltos infekcijos sunkumui įtakos turi ir individo ypatybės, aplinkos sąlygos ir kiti veiksniai, nuo kurių priklauso, ar infekcija bus lengva, be simptomų ar sunki.

Dizenterijos (šigeliozės) simptomai

Pirmieji dizenterijos simptomai pasireiškia per 1-5 dienas (kartais ilgiau), kurie prasideda ūmiai, bei pasireiškia kaip bendri organizmo apsinuodijimo ir viduriavimo simptomai. Rečiau pasitaiko negalavimas, apetito stoka, pilvo pūtimas, gurguliavimas žarnose. Sergant dizenterija iš pradžių krečia šaltis, pykina, temperatūra padidėja iki 38—39°C, prasideda raižantis pilvo skausmas, dažniausiai kairės pilvo pusės, skauda galvą, strėnas ir sąnarius. Netrukus pradedama viduriuoti išmatomis su gleivių priemaiša. Atsiranda nuolatinis noras tuštintis su skausmingu varymu. Tuštinantis kaskart išeina mažiau išmatų, o daugėja gleivių, kuriose jau 1-2-ą ligos dieną pasirodo kraujo priemaiša. Tuštinamasi kas valandą, ir net iki 10-30 kartų (ar daugiau) per parą. Tačiau išeina tik gleivės su šviežjo kraujo priemaiša, dažnai panašios į skreplius arba mėsos nuoplovas, be būdingo išmatoms kvapo. 2-3-ą ligos dieną temperatūra sumažėja iki normalios arba nedaug viršyja normą, susilpnėja bendras organizmo apsinuodijimas, o viduriavimo simptomai yra ryškiausi ir laikosi dar kelias dienas.

Šigeliozei būdingas simptomų įvairumas, nevienodas ligos sunkumas ir eiga.

Sunki forma

Sunki šigeliozės forma gana reta. Ji pasireiškia didele temperatūra, vėmimu, bejėgystė, sutrikusia kraujo apytaka, sunkiu viduriavimu. Sveikstama labai pamažu, negydant liga užsitęsia ir gali peraugti net į lėtinę dizenteriją.

Vidutinio sunkumo

Vidutinio sunkumo šigeliozė pasitaiko dažniausiai ir jos eiga išsamiai aprašyta anksčiau. Rečiau, tačiau sergant šios formos dizenterija, galimas ir vėmimas. Paprastai vemiama ne taip stipriai ir rečiau, negu sergant kitomis infekcijomis. Sveikstant liga kartais paūmėja ir galima susirgti pakartotinai. Tuomet vėl atsiranda bendro organizmo apsinuodijimo ir viduriavimo simptomų.

Lengvo sunkumo

Lengva forma gana dažna. Ji trunka trumpai, o simptomai yra lengvi – nedidelė temperatūra, neryškus organizmo apsinuodijimas, retas, 2-5 kartus per parą, tuštinimasis, taip pat dažnai kraujo išmatose nebūna. Žmogus esti darbingas, liga trunka 3-5 dienas, be to greitai pasveikstama.

Blanki forma

Dizenterijos blankiai formai būdinga 1-2 dienas trunkantis neryškus žarnyno funkcijos sutrikimas be karščiavimo.

Kūdikių ir mažų vaikų šigeliozė turi tam tikrų ypatybių bei skiriasi nuo suaugusių. Mažiems vaikams dažniau, negu suaugusiesiems, pažeidžiamas visas virškinimo traktas, būna virškinimo trakto uždegimo reiškinių, be to vaikai ligos pradžioje dažnai vemia. Kūdikiams būdingas viduriavimas ir pilvo skausmai, todėl jie suraukia kaktą, dažnai veidas net pamėlynuoja besituštinant. Dėl viduriavimo kūdikių kūno masė sumažėja, o taip pat gali pakisti jų normali žarnų mikroflora (disbakteriozė). Kūdikiams sergant šigelioze pasitaiko plaučių ir ausų komplikacijos. Vandens ir elektrolitų balansas sutrinka rečiau ir ne taip ryškiai, kaip sergant salmoneliozeir kolienteritu. Kūdikiai serga ir lengvomis, blankiomis šigeliozės formomis, panašiomis į paprastą virškinimo veiklos sutrikimą.

Dizenterijos (šigeliozės) diagnozavimas

Sunkesnė šigeliozė gali būti diagnozuota pagal simptomus. Ligos pradžiai būdingas trumpas karščiavimas ir bendras organizmo apsinuodijimas, taip pat skausmingas viduriavimas su gleivėmis ir kraujo priemaiša. Kai viduriuojama su krauju ir gleivėmis, o ypač ilgiau kaip savaitę, simptomai yra panašūs į nespecifinį opinį kolitą, amebiazę ir balantidiazę. Išmatų tyrimas padeda atskirti šigeliozę nuo plonosios žarnos, kepenų ir kasos ligų, kurioms taip pat būdingas virškinimo nepakankamumas, be to išmatų tyrimas padeda nustatyti įvairias kirmėlių bei pirmuonių infekcijas. Dizenterijos diagnozė taip pat patvirtinama bakteriologiškai. Kartais vietoj lėtinės dizenterijos klaidingai diagnozuojama amebiazė, balantidiazė, nespecifinis opinis kolitas, piktybinis navikas, nerviniai, endokrininiai, vegetaciniai virškinimo trakto sutrikimai.

Dizenterijos (Šigeliozės) gydymas

Sergant dizenterija rekomenduojama kaloringa, daug baltymų ir vitaminų turinti dieta. Reiktų vengti riebaus bei sunkiai virškinamo maisto. Tinka skystas ir košių pavidalo maistas. Be to, dėl intensyvaus viduriavimo rekomenduojama vartoti daug skysčių bei mineralų, atstatant organizmo elektrolitų balansą.

Toksinams absorbuoti bei pašalinti iš organizmo galima vartoti sorbentus – diosmektito bei aktyvintos anglies. Sorbentai vartojami keletą kartų per dieną, užsigeriant stikline vandens.

Vartojant antibiotikus šigeliozės gydymui  sutrumpėja ligos trukmė. Beto, antibiotikai vartojami tik esant vidutiniai ar sunkiai dizenterijos ligos formai. Dažniausiai naudojami fluorchinolonų grupės preparatai – norfloksacinas, ciprofloksacinas, ofloksacinas. Netoleruojant jų galima naudoti trimetoprimą-sulfametoksazolį, ampiciliną.

  • Ciprofloksacinas
    • 500 mg du kartus per parą 3-5 dienas.
  • Ofloksacinas
    • 200 mg du kartus per parą 3-5 dienas.
  • Norfloksacinas
    • 400 mg du kartus per parą 3-5 dienas.
  • Trimetoprimas-sulfametoksazolis
    • 960 mg du kartus per parą 3-5 dienas.
  • Ampicilinas
    • 500 mg 4 kartus per parą 3-5 dienas.

Sunkioms šigeliozės formoms gydyti naudojami fluorchinolonai su aminoglikozidais arba aminoglikozidai su cefalosporinais. Vartojant antibiotikus jau po dienos ar kelių jaučiamas savijautos pagerėjimas, temperatūros sumažėjimas bei atsistatymas, viduriavimo dažnumo sumažėjimas, pilvo skausmo dingimas bei bendras žarnyno veiklos pagerėjimas.

Apsauga nuo dizenterijos (šigeliozės)

Apsisaugant nuo šigeliozės labai svarbi  asmens higiena, ypač rankų plovimas prieš valgį. Tinkamos higienos įgūdžių, ypač svarbu, mokyti mažamečius. Apsauga nuo musių taip pat svarbi.

  • Kruopščiai plauti rankas su muilu pasinaudojus tualetu.
  • Pakeitus kūdikiui sauskelnes ar esant kontaktui su užsikrėtusiojo išskyromis, būtina gerai nuplauti rankas naudojant muilą.
  • Sergant šigelioze šeimoje būtina, esant galimybei, užsikrėtusįjį izoliuoti (atskiras kambarys). Taip pat reiktų stengtis apsaugoti vaikus, neleidžiant jiems kontaktuoti su sergančiuoju.
  • Rekomenduotina papildomai dezinfekuoti tualetą,  patalynę, rūbus, kuriuos naudoja užsikrėtęs asmuo.  Deramai išmesti panaudotas sauskelnes.
  • Jei vaikas viduriuoja, nereiktų jo leisti į vaikų darželį ar mokyklą.
  • Esant viduriavimui, negaminti maisto, ypatingai pobūviams, svečiams ar didesnei grupei žmonių.
  • Atostogaujant svetur gerti tik fasuotą vandenį, valgyti tik tinkamai termiškai apdorotą maistą, plauti dažnai rankas su muilu. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduotina valyti jas drėgnomis spiritinėmis servetėlėmis.