Cholera

Cholera

Cholera

Cholera – tai ypač pavojinga infekcinė liga. Jai būdingas plonosios žarnos pažeidimas, pasireiškiantis vandens ir elektrolitų balanso sutrikimu bei skysčių praradimu. Sergant cholera labai viduriuojant ir vemiant, organizmas netenka daug vandens (dehidratacija) ir elektrolitų, ypač natrio, kalio, bikarbonatų ir chloridų jonų. Dėl to labai sumažėja cirkuliuojančio organizmo skysčių kiekis, sutrinka ląstelių medžiagų apykaita ir iškyla pavojus gyvybei. Chleros vibrionai ilgai išsilaiko vandenyje, ypač jei jo reakcija yra nors kiek šarminė. Jie labai jautrūs džiūvimui, rūgštims, karščiui, 10% alkoholiui, dezinfekuojančioms medžiagoms turinčioms chloro, tetraciklinui, o lede choleros vibrionai išsilaiko iki 4 mėnesių.

Kaip užsikrečiama cholera?

 

Choleros vibrionai nepatogeniški gyvūnams. Infekcijos šaltinis yra užsikrėtę žmonės, išskiriantys su išmatomis choleros vibrionus nuo ligos pradžios ir per visą ligos laiką nepriklausomai nuo ligos sunkumo. Cholera  taip pat platina sveikstantys ir visai sveiki vibrionų nešiotojai. Choleros užkratas ypač sėkmingai plinta per vandenį ir pieną. Kituose maisto produktuose vibrionai neilgai išsilaiko. Užsikrėsti galima per užkrėstus vaisius ir daržoves, nešvarias rankas, kartais maudantis užterštoje upėje ir ežere. Retkarčiais užsikrečiama per žuvis, krabus, krevetes. Cholerai vienodai yra imlūs suaugusieji ir vaikai. Persirgus įgijamas imunitetas, beto antrą kartą susergama retai. Užsikrėsti cholera galima keliajant į šalis, kuriose būna choleros protrūkių.

Kaip cholera plinta organizme?

Seniai pastebėta, kad cholerai imlesni žmonės, kurių skrandžio sulčių sekrecija yra sutrikusi. Tam tikras vibrionų kiekis, patekęs su užkrėstu vandeniu ar maistu į skrandį, čia gali būti sunaikinamas arba tik dalis sukėlėjų patenka į plonąją žarną, kur yra palanki aplinka jiems daugintis. Choleros vibrionai dauginasi žarnos gleivinės paviršiuje ir tulžies latakuose, bet į kraują paprastai nepatenka. Cholera sukelia viduriavimą, todėl netenkant daug skyčių organizme kraujas sutirštėja ir jo kiekis sumažėja, sulėtėja cirkuliacija, sumažėja kraujospūdis. Organai blogiau aprūpinami deguonimi, sutrinka širdies, smegenų, inkstų ir kitos organizmo funkcijos. Organizme kaupiasi rūgštūs medžiagų apykaitos produktai. Visos organizmo gyvybinės funkcijos vis blogėja, prisideda inkstų nepakankamumas, o sutrikus medžiagų apykaita iškyla pavojus gyvybei.

Choleros simptomai

Ligos pradžios periodas 1-2 dienos, rečiau iki 5 dienų ir labai retai – dar ilgesnis. Choleros eiga gali būti įvairaus sunkumo, nuo besimptomio vibrionų nešiojimo iki labai sunkios ligos formos. Temperatūra dažniausiai normali arba ligos pradžioje nedaug viršijanti normą. Skiriamos kelios ligos formos:

Cholerinis enteritas:

  • Lengvas choleris enteritas (diarėja) – gana dažna ligos forma, kuri dažniausiai būna vandens kilmės ir tik dalis žmonių serga sunkiomis formomis. Cholerinė diarėja trunka 2-3 dienas ir praeina be didesnių organizmo komplikacijų,  tačiau gali pereiti ir į kitą ligos stadiją. Organizmo skysčių praradimas būna ne didesnis kaip 3% kūno masės.

Cholerinis gastroenteritas:

  • Sunkesnė gastroenterinė choleros forma prasideda ūmiu viduriavimu, bendru negalavimu, silpnumu, galvos svaigimu, apetito stoka, gurguliavimu ir pilvo pūtimu, o kartais nedideliu skausmu pilvo srityje. Išmatos būna be specifinio kvapo, šiek tiek primena tarkuotų žalių bulvių kvapą, šviesios, skystos, vandeningos, su dribsniais, panašiais į ryžių nuovirą, o kartais būna rusvos ir net rausvos. Viduriavimas vis dažnėja ir pasidaro ištisinis, nevalingas. Vėliau prasideda gausus vėmimas be jokio pykinimo. Vemiama iš pradžių bespalviu, vėliau — gelsvu, su tulžies priemaiša skysčiu. Mažėja kraujospūdis, retėja šlapinimasis ir mažėja šlapimo kiekis. Žmogus skundžiasi troškuliu. Organizmo skysčių deficitas — 4-6% kūno masės.

Toliau gausiai vemiant ir viduriuojant, organizmas praranda 7-9% kūno masės skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, sumažėja natrio, ypač kalio. Kalio trūkumas pasireiškia raumenų vangumu, vidurių putimu, sutrikusia širdies veikla. Kai organizmas netenka apie 10% kūno masės ir daugiau, veido bruožai paaštrėja, akys įdumba, atrodoma lyg su tamsiais akiniais, liežuvis išsausėja, balsas užkimsta, oda tampa sausa, raukšlėta, sumažėja odos elastingumas. Ši būklė trunka 1-4 dienas ir dažniausiai negydant baigiasi mirtimi. Sergant cholera pasveikimas priklauso nuo ligos sunkumo, indvido būklės, amžiaus ir gydymo. Tinkamai atliekant prarastų skysčių bei elektrolitų atstatymą, paprastai pasveikstama.

Choleros diagnozavimas

Atvykus iš epideminių židinių bei užsienio kraštų, nepalankių choleros požiūriu, reikia ypatingai atkreipti dėmesį esant viduriavimui. Cholerą savo simptomaisdalinai panaši į kitas infekcijas – salmoneliozę, dizenteriją (šigeliozę), rotoviruso sukeltą infekciją, apsinuodijimą grybais, arsenu, metilo alkoholiu, antifrizu (etilenglikoliu), chloro organinais junginiais, solaninu (pažaliavusiomis bulvėmis). Skirtingai nuo panašių savo simptomais infekcijų, cholera prasideda be temperatūros, be pykinimo ir vėmimo, be pilvo skausmo, išmatos neturi nemalonaus kvapo. Svarbiausias metodas nustatant cholerą – bakteriologinis išmatų, vėmalų, tulžies tyrimas, kuriuo galima nustatyti ne tik tipišką cholerą, bet ir lengvas jos formas bei sveikus vibrionų nešiotojus. Cholerą taip pat galima identifikuoti naudojant serologinius arba PGR metodus.

Choleros gydymas

Gydant cholerą svarbiausias uždavinys – kuo greičiau sureguliuoti organizmo vandens ir elektrolitų bei šarmų ir rūgščių balansą. Efektyviausia jei pačioje ligos pradžioje atliktas skubus organizmo praprastų skysčių bei druskų atstatymas. Atstatant skysčius bei druskas į veną leidžiama sterilaus natrio, kalio, kalcio, magnio ir kitų metalų katijonai bei chlorido, sulfato, fosfato, karbonato/hidrokarbonato anijonai. Sunkiai sergantiems, išsekusiems indvidams, druskų tirpalo kiekis turi sudaryti 10% kūno masės. Leidžiant skysčius, jau po 15-25 min. pavyksta suskaičiuoti pulsą ir išmatuoti kraujospūdį, o po 30—45 min. išnyksta dusulys, cianozė, liežuvis pasidaro drėgnas, pagerėja balsas, tačiau dar gali 1-2 kartus pasikartoti vėmimas. Laiku pradėtas prarastų skysčių bei druskų atstatymas, gydant cholerą, jau po 4-6 valandų pagerina būklę – pradedama atsigauti, pulsas ir kraujospūdis sunormalėja. Sergantiesiems lengva choleros forma svarbiausia naudoti gliukozės bei druskų tirpalą, kuriame būtų natrio chlorido (valgomosios druskos), kalio chlorido (tabletės širdžiai), natrio hidrokarbonato (geriamosios sodos).

Jei nevemiama, sutrumpinant viduriavimo trukmę, galima naudoti antibiotikus. Dažniausiai naudojami antibiotikai yra tetraciklinas, doksiciklinas, azitromicinas, eritromicinas, trimetoprimas-sulfametoksazolis, chloramfenikolis. Nėštumo atveju naudojamas amoksicilinas, o labai sunkiai serganties – ciprofoksacinas bei norfloksacinas.

  • Doksiciklinas
    • Doksiciklino 300 mg vieną kartą.
  • Azitromicinas
    • Azitromicino 1000 mg vieną kartą.
  • Eritromicinas
    • Eritromicino 500 mg  kas 6 valandas. Gydymas trunka 3 dienas.
  • Trimetoprimas-sulfametoksazolis.
    • Trimetoprimo-sulfametoksazolio 960 mg  kas 12 valandas. Gydymas trunka 3 dienas.

Kaip apsisaugoti nuo choleros?

Pagrindinė apsauga nuo choleros tinkamos higieninės bei sanitarinės sąlygos. Būtina esant svetur gerti tik tinkamą vandenį. Negalima naudoti upių, ežerų ar net šulinių vandenį. Abejojant vandens kokybe būtina naudoti tik virintą vandenį. Pieną naudoti tik pasterizuotą. Cholera taip pat plinta per vaisius, daržoves. Būtina naudoti tik gerai paruoštą maistą. Reiktų vengti žalių, termiškai neapdorotų maisto produktų (žalių jūros gėrybių), taip pat nevalgyti gatvės prekiautojų siulomų produktų. Beto rankų plovimas gaminant maistą, pasinaudojus tualetu, yra ypač svarbu apsisaugant nuo choleros. Esama ir keleta vakcinų, tačiau Lietuvoje jos plačiai nenaudojamos.