Paragripas

Paragripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija. Paragripui būdingas ūminis nosiaryklės, ryklės, gerklų, trachėjos ir bronchų uždegimas. Išskirtinis paragripo požymis – neatpažįstamai užkimęs balsas, be to, paragripu sergama lengviau nei gripu.

Kaip užsikrečiama paragripu?

Paragripas paplitęs visame pasaulyje ir yra atsakingas už 20 proc. visų ūminių kvėpavimo takų virusinių susirgimų suaugusiems ir 30 proc. vaikams. Ligą sukelia paramiksovirusai, o užsikrėsti galima nuo sergančio žmogaus per orą (oro lašeliniu būdu). Nors ligai būdingas sezoniškumas, tačiau atsitiktinių susirgimų gali pasitaikyti ištisus metus. Paragripo sukėlėjams ypač imlūs maži (1-5 metų amžiaus) vaikai. Persirgus paragripu susidaro laikinas imunitetas.

Paragripo simptomai

Sergant paragripu pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 3-4 dienų, o retesniais atvejais vėliau (iki 7 dienų). Liga prasideda ne taip ūmiai, kaip sergant gripu. Temperatūra vidutinė arba nedaug pakilusi virš normos ir laikosi apie 2-3 dienas (paragripui nebūdingas karščiavimas). Vargina sloga, užgula nosis, pasireiškia sausas kosulys, užkimsta balsas, skauda gerklę. Paragripu sergančius vaikus vargina esama būdingas, lojimą primenantis kosulys ir kriokiantis alsavimas, be to, dėl kosulio gali pasireikšti dusulys, lūpų ir veido odos pamėlynavimas (cianozė). Dažniausios paragripo komplikacijos – ausies uždegimas, sinusitas, be to, liga gali peraugti į pneumoniją, trunkančią 2-3 savaites. Pavojingiausia komplikacija vaikams – netikrųjų balso stygų laringitas su ryškiu gleivinės patinimu bei raumenų spazmu (krupas).

Paragripo diagnozavimas

Paragripas savo simptomais primena daugelį viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, todėl, remiantis tik simptomais, diagnozuoti sunku. Be to, paragripo sukelta infekcija savo simptomais skiriasi nuo bakterinių infekcijų, nes virusinėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingas mažesnis karščiavimas. Paragripą galima nustatyti virusologiniais ir serologiniais tyrimais.

Paragripo gydymas

Specifinių vaistų, kurie veiktų paragripo sukėlėją nėra, todėl gydoma tik mažinant ligos sukeltus simptomus. Gydantis namuose galima naudoti tradicines gydomąsias priemones, bet to, rekomenduotina atlikti kvėpavimo takus drėkinančias inhaliacijas.

Apsauga nuo paragripo

Nors vakcinos prieš paragripą nėra, tačiau apsisaugoti galima paprastais būdais:

Sergant paragripu venkite darbo ir aplinkinių, kuriuos galite užkrėsti, bet laikykitės lovos rėžimo.
Gerkite daug skysčių, pvz., karštų arbatų, šilto pieno su medumi (jei nesate alergiškas). Skysčiai ne tik padeda palaikyti teigiamą hidratacinį balansą, bet ir pašalina intoksikacijos produktus.
Sergant paragripu ir kitomis virusų sukeltomis ligomis svarbi tinkama mityba. Dienos racione turėtų būti daug lengvai virškinamų augalinės kilmės produktų – vaisių ir daržovių, be to, nereiktų pamiršti ir pieno produktų.
Pakilusi organizmo temperatūra – tai teigiamas ženklas, rodantis, kad organizmas kovoja su infekcija. Mažinti kūno temperatūrą reiktų tik, jei ji yra gana aukšta ar sukelia papildomų šalutinių simptomų.
Maisto papildai, o ypatingai vitaminai, būtini sergant ir karščiuojant. Stiprinant organizmo imuninę sistemą derėtų nepamiršti ir vitamino C.