Ešerichiozė

Ešerichiozė

Ešerichioze vadinama ūminė žarnyno liga, sukeliama patogeninių mikroorganizmų lazdelių, vadinamų ešerichijų. Ešerichiozė pasireiškia ūminiu virškinimo trakto uždegimu.

Kaip užsikrečiama ešerichioze?

Ešerichiozė paplitusi visame pasaulyje. Šia liga dažniau serga kūdikiai, vaikai (2-3 metų amžiaus), rečiau suaugusieji. Vaikai persirgdami įgyja imunitetą. Ešerichiozės ligos rimtumas priklauso nuo amžiaus, virškinimo trakto ypatybių bei medžiagų apykaitos. Infekcija persiduoda per žmonės, todėl sergama atsitiktinai, rečiau pasitaiko protrūkių. Dažniausiai užsikrečiama per maistą, vandenį ar kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu (per nešvarias rankas ar daiktus). Taip pat ešerichiozė yra vienas iš pagrindinių viduriavimo priežasčių tarp keliautojų į kitas šalis.

Ešerichiozės simptomai

Ešerichijos (priklausomai nuo jų antigeno biotipo) sukelia kūdikiams įvairaus sunkumo plonosios žarnos uždegimą (enteritą). Simptomai gali būti dviprasmiški – lengvas ir blankus viduriavimas be temperatūros ir apsinuodijimo ešerichijos toksinais arba ryškus karščiavimas, gausus vėmimas, viduriavimas, skysčių netekimas, ryškiai mažėjanti kūno masė. Ligos pradžia prasideda po 2-5 dienų. Gali būti lėta arba labai ūmi su gastroenterito simptomais (vaikas viduriuoja, suvalgytą maistą išvemia), temperatūra gali pakilti iki 39-40°C. Viduriuojama vandeningomis arba gelsvai oranžinės spalvos išmatomis (kraujo pasitaiko retai). Greitai sutrinka vandens ir elektrolitų balansas, mažėja odos elastingumas, atsiranda odos raukšlės, džiūsta burna. Neišnešioti pirmojo pusmečio kūdikiai kartais nuo ešerichiozės gali mirti, jei liga komplikuojasi (pneumonija, otitas). Komplikuotais atvejais sveikimo periodas labai užtrunka.

Ešerichiozės diagnozė

Ešerichiozė diagnozuojama, atliekant bakteriologinį tyrimą bei svarbiausia identifikuojant serogrupę. Tyrimams naudojami išmatų bei vėmalų mėginiai. Ešerichiozės diagnozė dalinai sudėtinga, nes reikia atskirti nuo kitų ūminių žarnyno ligų – dizenterijos (šigeliozės), salmoneliozės, jersinijozės, stafilokokinio maisto apsinuodijimo.

Ešerichiozės gydymas

Lengvos formos ešerichioze pasveikstama savaime. Antibiotikai reikalingi tik sergant sunkiai. Sergant ešerichioze organizmas netenka daug skysčių, o su jais ir elektrolitų. Būtinas skysčių ir elektrolitų balanso atstatymas, kuris gali būti pasiekiamas, geriant mineralizuotą vandenį ar elektrolitų tirpalus (parduodama vaistinėse). Sergant vidutinio sunkumo ešerichioze vartojamas trimetoprimas-sulfametoksazolis arba ciprofloksacinas.

  • Trimetoprimas-Sulfametoksazolis:
    • Suaugusio asmens vidutinei ešerichiozės infekcijos formai gydyti naudojamas trimetoprimas-sulfametoksazolis 960 mg du kartus per parą 3-5 dienas.
  • Ciprofloksacinas:
    • Suaugusio asmens vidutiniai ešerichiozės infekcijos formai gydyti naudojamas ciprofloksacinas 250-500 mg du kartus per parą 5-7 dienas.

Sergant sunkia ešerichiozės forma vartojami antibiotikai, leidžiami į veną – cefotaksimas, ciprofloksacinas, ofloksacinas, gentamicinas (leidžiamas į raumenis arba veną). Gydant sunkią ešerichiozės formą antibiotikų terapija trunka 3-7 dienas.

Apsauga nuo ešerichiozės

Vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti nuo ešerichiozės yra asmeninė higiena. Be to,  nemažiau svarbus tinkamas maisto terminis apdorojimas.

  • Vengti nepasterizuoto pieno ir jo produktų;
  • Vartoti tinkamai termiškai paruoštą mėsą ar jos produktus;
  • Būtina gerai plauti rankas su muilu;
  • Jei asmuo serga ar yra užkrato nešiotojas, negalima gaminti maisto.

Keliaujantiems į kitas šalis, patariama vartoti tik saugų maistą ir geriamąjį vandenį, kuo dažniau plauti rankas su muilu ir vengti kontakto su ligoniais.