Botulizmas

Botulizmas

Botulizmas

Botulizmas, seniai žinomas kaip apsinuodijimas „dešrų nuodais” (botalas — dešra). Tai gana reta ir labai sunki liga, kuri gali būti mirtina. Susirgimų pasitaiko, kai maistas konservuojamas namuose. Botulizmo ligos sukėlėjas Clostridium botulinum daugindamasis išskiria labai stiprų toksiną. Nors virinant bakterijos žūva per 2-5 minutes, tačiau toksinas ilgai išsilaiko maisto produktuose, yra atsparus virškinimo fermentams ir skrandžio rūgščiai. Be to, maisto produkte esančiam botulinui sunaikinti reikia net 2 valandų šildymo (esant 100°C). Nepalankiomis sąlygomis botulizmo bakterijos virsta sporomis, kurios labai atsparios aplinkos poveikiui.  Virinant jos sunaikinamos tik per 5 valandas, autoklave (120° C) – per 30 minučių.

Kaip užsikrečiama botulizmu?

Botulizmo ligos sukėlėjo nešiotojai yra naminiai gyvuliai, graužikai, paukščiai, žuvys ir žmonės. Botulizmo sporos į mėsos produktus patenka iš gyvulių žarnų. Dešroms gaminti dažniausiai naudojamos gyvulio žarnos, kuriose gali likti sporų. Nepakankamai nuplautos daržovės ir grybai lieka užteršti žemėmis, kuriose taip pat gali būti botulizmo sporų. Nors sporų įvairiuose maisto produktuose randama dažnokai, bet žmonės šia liga serga retai, nes apsinuodijama tik toksinu. O jam pasigaminti ir susikaupti produktuose būtinos ne tik sporos, bet ir atitinkamos dauginimuisi sąlygos – beorė aplinka (uždaras indas), 18-20°C temperatūra. Laikant užkrėstus produktus beorėje aplinkoje, bet mažesnėje kaip 10°C temperatūroje, botulizmo toksinas nesigamina. Bacilos taip pat negamina toksino labai sūriuose (kai druskos daugiau kaip 8%) ir konservuotuose (kai cukraus daugiau kaip 55%) produktuose. Daržovėms ir grybams konservuoti vartojama acto rūgštis taip pat stabdo toksino gamybą.

Botulizmu susergama vartojant netinkamai pagamintus mėsos, žuvies, daržovių ir grybų konservus. Nepakankamai sterilizuotuose konservuose botulizmo sporos išlieka, o uždarose dėžutėse visada yra beorė aplinka, palankios joms daugintis sąlygos, ypač kai dėžutės ilgiau laikomos kambario temperatūroje. Net ir šių dienų konservų gamyboje pasitaiko klaidų: pažeidžiamos sterilizavimo taisyklės. Seniau ligos priežastis dažniausiai būdavo naminiu būdu rūkytos, sūdytos bei džiovintos lašišinės žuvys. Vakarų Europos šalyse dažniau užsikrečiama botulizmu nuo rūkytos mėsos, kumpio ir dešrų.

Svarbu paminėti, kad botulizmo sukėlėjais užkrėstų maisto produktų išvaizda, kvapas ir skonis dažnai nesiskiria nuo gerų. Konservų dėžutės kartais gali būti išpūstos dėl susikaupusių dujų. Jei produktas visgi yra užkrėstas, atidarius dėžutę, neretai jaučiamas savotiškas aštrus, apkartusio sviesto kvapas. Toksinas produkte kartais būna pasiskirstęs tam tikromis “salelėmis”. Todėl ne visada visi valgiusieji tą patį produktą suserga.

Kaip botulizmas plinta organizme?

Į skrandį su užkrėstu maistu patenka gyvų bacilų ir jų toksino, kuris greitai rezorbuojasi skrandyje ir žarnose. Toksinas yra labai pavojingas žmogaus nervų sistemai, pažeidžia smegenų kamieną bei pailgąsias smegenis, sutrikdo virškinimo trakto peristaltiką ir sekreciją. Taip pat pažeidžiami raumenys, todėl sumažėja visų raumenų, ypač diafragmos, tonusas. Dėl nervų sistemos pažeidimo sutrinka seilių, skrandžio bei žarnyno liaukų sekrecija ir gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos: rijimas, kvėpavimas, kraujagyslių tonusas. Dėl klajoklio nervo susilpninimo, sutrinka širdies veikla.

Botulizmo simptomai

Ligos pradinis periodas, per kurį pasireiškia pirmieji ligos simptomai, priklauso nuo toksino dozės ir trunka nuo kelių valandų iki 2 parų, dažniausiai 18—24 val., retkarčiais ir ilgiau, net iki 10 dienų. Kuo ankstesni ligos simptomai, tuo sunkesnis apsinuodijimas. Čia aprašysime keletą labiausiai pasitaikančių botulizmo klinikinių simptomų:

Dispepsinis sindromas:

Dispepsinis sindromu serga > 70% visų apsinuodijusių. Ligos pradžioje temperatūra dažniausiai normali arba nedaug viršija normą (botulizmui nebūdingas karščiavimas). Dažnai būna pykinimas, rečiau vėmimas, kuris greitai praeina, nes prasideda virškinimo trakto peristaltikos susilpnėjimas, pučia vidurius (meteorizmas), džiūsta burna. Žmogus gali nesituštinti visą savaitę. Kartais būna skausmo priepuoliai skrandžio srityje. Sutrinka rijimas, iš pradžių būna gerklės spazmas arba „kąsnis gerklėje”, kurio negalima nuryti. Vėliau springstama, valgant kietą ir skystą maistą, užsikosima bei bijoma valgyti daugiau dėl paspringimo. Be to, palaipsniui susilpnėja ir užkimsta balsas. Sutrinka kalba, dėl burnos sausumo, liežuvio nepaslankumo ir balso užkimimo ji pasidaro tyli ir neaiški. Sunku kramtyti, laikyti galvą. Pasikeičia veido mimika.

Oftalmopleginis sindromas:

Oftalmopleginis sindromas pasireiškia anksti ir būna beveik visiems užsikrėtusiems. Dažniausiai ir anksčiausiai sutrinka regėjimas. Žmogus skundžiasi mirgėjimu akyse, mato lyg per miglą, „musytes” ar „tinklą” prieš akis, negali skaityti, nes raidės liejasi, dvejinasi ar šokinėja. Kartais staiga atsiranda toliaregystė. Dažnai sergantis žmogus negali pažvelgti į šoną ir į viršų. Pasireiškia žvairumas, nusileidę akių vokai, kurių negalima pakelti, akių plyšiai siauri, akys atrodo melan­choliškos, vyzdžiai  išsiplėtę,  dažnai  nelygūs. Šie reiškiniai ypač išryškėja 3-5-ą ligos dieną.

Neuro simptomai:

Kartais dėl diafragmos ir tarpšonkaulinių raumenų susilpnėjimo anksti sutrinka kvėpavimas. Tai būdinga sunkiai ligos eigai. Sergantis žmogus kalbėdamas pritrūksta kvapo, daro pauzę, jam spaudžia krūtinę, atsiranda baimės jausmas. Kvėpavimas padažnėja. Ypač blogas ženklas, kai apsinuodijęs žmogus kvėpuoja 40-50 kartų per minutę, neritmiškai, su pertraukomis. Tada prasideda dusulio priepuoliai, išryškėja veido pamėlynavimas. Žmogus 2-4-ą ligos dieną gali mirti  dėl kvėpavimo centro paralyžiaus komplikacijų, rečiau – dėl kraujotakos nepakankamumo.

Vaikų botuliuzmo simptomai:

Svarbu paminėti ir kūdikių botulizmą. Jų virškinimo trak­te esti palankios sąlygos daugintis botulizmo baciloms. Liga retai diagnozuojama, o pasireiškia tuštinimusi rečiau nei 3 kartus per savaitę dėl žarnų peristaltikos susilpnėjimo, sausumu burnoje, sutrikusia rega, raumenų susilpnėjimu, sutrikusiais rijimu ir kvėpavimu. Kūdikiai sunkiai žinda, kimiai verkia, nenulaiko galvos.

Botulizmo ligos rimtumas priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo, suvalgyto produkto kiekio, jo rūšies bei gydymo. Tinkamai gydant, pasveikstama per 2-3 savaites, tačiau po gydymo gali būti jaučiamas raumenų silpnumas.

Botulizmo diagnozavimas

Botulizmas nustatomas remiantis klinikiniais reiškiniais: sausumu burnoje, pilvo pūtimu, sutrikusiu regėjimu ir kitais akių simptomais. Diagnozę patvirtina papildomi duome­nys apie susirgimą kitų žmonių, valgiusių tą patį įtartiną mėsos, žuvies produktą arba konservuotas daržoves, vaisius bei grybus. Sunkiau diagnozuojami pavieniai susirgimai. Apsinuodijimas nuodingaisiais grybais, naminiais surogatais arba “pilstuku” (metilo alkoholiu), vaistinės šunvyšnės alkaloidais (atropinu), erkinio encefalito, pasiutligės, taip pat isterijos gali būti labai panašūs į botulizmo simptomus. Apsinuodijus nuodingaisiais grybais (musmirėmis), būna stip­rus seilėtekis, prakaitavimas, vėmimas, viduriavimas ir kepenų pa­žeidimas, gelta. Nuo metilo alkoholio sutrinka regėjimas (iki apakimo). Panašių į botulizmą reiškinių būna apsinuodijus atropinu, šun­vyšne, durnaropėmis. Tai sausumas burnoje, platūs vyzdžiai. Ta­čiau esti nebūdingas botulizmui psichinis sujaudinimas ir haliuci­nacijos, odos bėrimas. Poliomielitui ir erkiniam encefalitui (erkės įkandimas) būdinga karščiavimas, gerklų, ryklės, liežuvio, burnos raumenų silpnumas ir su tuo susiję rijimo sutrikimai bei kaklo ir peties raumenų paralyžius. Svarbiausi pasiutligės simptomai – vandens baimė, susijaudinimas, seilėtekis, traukuliai, o ligos priežastis – įtartino gyvūno įkandimas. Kai kuriems žmonėms isterija (iššaukta konfliktinių situacijų) pasireiškia kaip “susirakinusi burna” („kąsnis gerklėje”) ir nusileidusiais akių vokais. Bet priešingai nei botulizmo atveju, nėra sausumo burnoje, išsiplėtu­sių vyzdžių.

Nustatant botulizmą, ligoninėje atliekamas bakteriologinis tyrimas (tik esant kūdikių botulizmui). Taip pat atliekama toksino neutralizacijos reakcija. Baltosioms pelytėms suleidus užsikrėtusio individo kraujo serumo, skrandžio turinio ar įtartino maisto produkto stebima, ar jos nugaišta.

Botulizmo gydymas

Botulizmas – mirtinai pavojinga liga, todėl sergant net ir lengva ligos forma,  gydoma ligoninėje, sunkiai sergant – intensyviosios terapijos skyriuje, o jei apsinuodijimas labai rimtas ir sutrikęs kvėpavimas – reanimacijos skyriuje. Įtarus botulizmą būtina kuo greičiau išplauti skrandį (5% sodos tirpalu), kuriame maistas dažniausiai ilgai užsilaiko. Kartais net po kelių dienų plaunant skrandį, pašalinami maisto likučiai. Esant botulizmui taip pat svarbu sukelti viduriavimą.

Gydant botulizmą įšvirkščiama į raumenis polivalentinio antibotulininio serumo. Suleidus botulino antitoksino gydymo efektas pasireiškia tuo, kad sumažėja bendras organizmo apsinuodijimas, regos sutrikimai, bei raumenų paralyžiaus požymiai.  Patį botulizmo sukėlėją veikia benzilpenicilinas, metronidazolis. Esant rimtam apsinuodijimui į veną gali būti  lašinama gliukozės tirpalo su izotoniniu natrio chlorido tirpalu bei plazma, C, B grupės vitaminų. Jei apsinuodijimas rimtas ir sutrinka kvėpavimas, duodama deguonies, asmuo gali būti perkeltas į reanimacijos skyrių, kur prijungiamas kvėpavimo aparatas.

Pasveikęs individas išleidžiamas iš ligoninės po 7-10 dienų, praėjus ligos reiškiniams. Taip pat pasveikus po apsinuodijimo nerekomenduojama tam tikrą laiką dirbti sunkaus fizinio darbo.

Kaip apsisaugoti nuo botulizmo?

Skerdžiant gyvulius, augintus namuose, stenkitės nepažeisti žarnų, kad išvengti mėsos užteršimo. Taip pat, valant žarnas, būtina labai gerai išvalyti išmatų likučius, bei labai kruopščiai išplauti su vandeniu. Vakuojant mėsą, daržoves, grybus būtina gerai juos nuplauti ir iškaitinti. Rekomenduotina naudoti “greitpuodį”, kurio pagalba galima pasiekti 120° C temperatūra. Tokioje temperatūroje botulino toksinas suyra greičiau. Rekomenduojama nehermetinti to, kas nebūtina, ypatingai kai kuriuos maisto produktus galima rauginti, sūdyti, marinuoti. Vakuojant naudoti pakankamą kiekį rūgšties (acto), druskos ar cukraus. Mėsos ir žuvies produktus reikia laikyti mažesnėje kaip 10°C temperatūroje. Įtartinų, per ilgai laikytų kambario temperatūroje konservų, taip pat tų, kurių dėžučių dangteliai išsipūtę, vartoti negalima. Įtartinus mėsos ir žuvies produktus reikia supjaustyti mažais gabalais ir virti ne mažiau kaip 2 valandas.  Sveikata svarbiausia – nevalgykite įtartinų mėsos ar dešrų gaminių, jei viduje pakitusi spalva, įtartinas skonis ar kvapas.

Atsiradus pirmiems botulizmo apsinuodijimo požymiams, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.