Salmoneliozė

Salmoneliozė

Salmoneliozė

Salmoneliozė – tai salmonelių genties bakterijų sukeliama ūmi žarnyno liga. Salmonelių infekcijos pavojingos dėl jų išskiriamų toksinų, kurie apnuodija organizmą. Salmonelės dauginasi mėsoje kambario ir net mažesnėje temperatūroje. Ilgai išsilaiko vandenyje, piene, mėsoje ir kituose maisto produktuose. Jos nelabai atsparios didelei temperatūrai žūva, 60°C. Jų endotoksinas atsparus terminiam poveikiui ir sunaikinamas tik didesnėje kaip 70°C temperatūroje. Dvi valandas virta mėsa pasidaro nekenksminga.

Kaip užsikrečiama salmonelioze?

Dažniausiai salmonelėmis užsikrečiama valgant sergančių gyvulių, paskerstų „iš reikalo”, pribaigtų, be veterinarinės kontrolės mėsą. Tokioje mėsoje, ypač vidaus organuose, gausu salmonelių. Jos taip pat gali daugintis netinkamai laikomoje (nešaldytoje) mėsoje, ypač vasarą. Ypatingai pavojingi yra blogai iškepti žuvies ir mėsos patiekalai, įvairūs gaminiai iš faršo, paštetas, blyneliai su mėsa ir kt. Jų viduje mėsa išlieka pusiau žalia, ir salmonelės ne tik nespėja žūti, bet dar ir dauginasi. Kartais ir gerai paruošti mėsos patiekalai užkrečiami salmonelėmis įrankiais (peiliais, šakutėmis, mėsai malti mašinėle), kuriais apdorojama žalia ir virta mėsa. Neretai salmoneliozės priežastis būna užkrėstas pienas, varškė ir kiti pieno produktai, taip pat kiaušiniai, ypač ančių, vištų ir kiaušinių milteliai.

Salmonelioze dažnai suserga grupė žmonių (šeima, kolektyvas), būna net epideminių protrūkių. Be to, nemažai pasitaiko ir atsitiktinių atvejų. Ši liga dažnesnė vasarą. Salmoneliozės protrūkiams būdinga tai, kad suserga tą pačią arba kitą dieną valgiusieji tą patį užkrėstą produktą. Gana dažnai salmonelioze serga ir maži vaikai, o ypač kūdikiai.

Kaip salmoneliozė plinta organizme?

Patekusios į skrandį ir žarnyną, salmonelės tuojau prasiskverbia į limfinę sistemą ir kraują. Salmoneliozės bakterijoms žūvant, atsipalaiduoja toksinas, sukeliantis organizmo apsinuodijimą ir ligos simptomus. Organizmo apsinuodijimas salmonelių toksinais pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, termoreguliacijos sutrikimais. Kartais iš žarnyno bakterijos patenka į kraują, kitus organus ir negydant tokia infekcija gali baigtis mirtimi.

Salmoneliozės simptomai

Salmoneliozė prasideda ūmiai pykinimu, skausmu skrandžio srityje ir dešinėje pilvo pusėje, šaltkrėčiu, karščiavimu iki 39°C, galvos skausmu. Žmogus pradeda vemti ir tuštintis skystomis vandeningomis, dvokiančiomis išmatomis; tuštinasi 3-15 kartų per parą. Troškinama, bet, išgėrus vandens, išvemiama. Kartais ant lūpų atsiranda pūslelinė (herpes). Po kelių dienų viduriai dažniausiai susitvarko, ir pradedama sveikti.

Dažniausia ir būdingiausia yra gastrointestininė salmoneliozių forma, kurios pasitaiko 50—60%. Sunki ligos eiga labai primena cholerą, todėl seniau buvo vadinama cholera nostras. Būdingas ryškus organizmo apsinuodijimas, ilgai nepraeinantis vėmimas ir gausus viduriavimas vandeningomis, ryžių nuovirų išvaizdos išmatomis. Sergant salmonelioze labai sutrinka vandens ir elektrolitų balansas. Organizmas netenka daug vandens, išsenka, sumažėja odos elastingumas, oda susiraukšlėja. Susirgusio individo veido bruožai paaštrėja, akys įdumba, liežuvis esti sausas, balsas silpnas, kimus arba visai išnyksta. Šlapimo kiekis sumažėja, o kartais visai išnyksta.

Gastritinė salmoneliozė:

Gana dažnai pasitaiko gastritinė salmoneliozių forma, kuriai būdingas trumpas karščiavimas, pykinimas, vėmimas, skausmas skrandžio srityje, galvos svaigimas, raumenų skausmas. Po kelių valandų būklė pagerėja, o žmogus dažnai net nesikreipia į gydytoją.

Enteritinė  salmoneliozė:

Enteritiniam  salmoneliozių ligos variantui, kuris būna 10% ligonių, būdingas gausus, neskausmingas viduriavimas skystomis ir net vandeningomis išmatomis. Sergantysis nevemia.

Tifoidinė salmoneliozė:

Retesnė yra tifoidinė salmoneliozės forma, panaši į vidurių šiltinę arba paratifą, su ilgiau trunkančiu (1—3 savaites) banguojančiu karščiavimu, neryškiais gastroenterito požymiais arba visai be jų.

Sepsinė salmoneliozė:

Reta sepsinė forma pasireiškia šalčio krėtimu, temperatūra, prakaitavimu, sklerų pageltimu, odos bėrimu, pielonefrito, pneumonijos, artrito reiškiniais.

Salmoneliozės diagnozavimas

Salmonelinę toksinę infekciją galima įtarti, kai yra gastroenteritas su karščiavimu ir bendras organizmo apsinuodijimas. Įtariant maisto produktą ir žinant salmoneliozės pradinės ligos stadijos trukmę, galima paneigti apsinuodijimą grybais, sunkiaisiais metalais (arsenu, gyvsidabriu), vaistais ir, kai išberta oda, alergiją kai kuriems maisto produktams (žuvims, krabams, braškėms). Lengviau diagnozuoti salmoneliozę, kai yra grupinis susirgimas šeimoje, kolektyve, susirgus vienos kavinės (valgyklos, restorano) lankytojams, valgiusiems tą patį patiekalą. Salmoneliozė diagnozuojama, remiantis individo parodymais bei būdingais simptomais. Gydytojas paprastai klausia apie kamuojančius simptomus, neseniai valgytą maistą, darbo aplinką. Salmoneliozės diagnozei patvirtinti labai svarbus bakteriologinis tyrimas (vėmalų, skrandžio išplovų, išmatų ir šlapimo).  Taip pat  gali būti atlikti serologiniai tyrimai – NHAR, ELISA.

Salmoneliozės gydymas

Užsikrėtus salmonelioze svarbu skubiai pašalinti iš virškinimo trakto suvalgytą maistą. Skrandis gali būti skubiai plaunamas šiltu vandeniu, geriausia tuoj pat prasidėjus ligai. Jei vėmimas nepraeina, skrandį plauti naudinga ir vėliau, net 2—5-ą ligos dieną. Kad atsistatytų elektrolitai, sunormalėtų kraujospūdis, odos elastingumas ir išnyktų burnos sausumas, reikia gerti 1—3 l skysčių per dieną. Jei vemti nesinorima, taip pat galima gerti šilto mineralinio vandens, arbatos, ryžių nuovirų. Vėliau tinka kefyras, mėsos sultinys, kruopų košė, malta mėsa, sausainiai.

Vartoti antibiotikų sergant salmonelioze nebūtina, išskyrus sergant sunkiai arba esant sepsinei, tifoidinei ir meningitinei ligos formai.

  • Trimetoprimas-Sulfametoksazolis
    • Lengva ligos forma gydoma trimetoprimo-sulfametoksazoliu 480 mg du kartus  per parą 5-7 dienas.
  • Ciprofloksacinas
    • Esant sunkiai ligos formai ciprofloksacinas geriamas 500 mg du kartus per parą 5-7 dienas.
  • Amoksicilinas
    • Esant sunkiai ligos formai amoksicilinas geriamas 0.5-1 g 3-4 kartus per parą 5-7 dienas.

Asmenys, turintys imunodeficitą (ŽIV), turėtų vartoti antibiotikus 2 savaites.

Kaip apsisaugoti nuo salmoneliozės?

  • Nenaudoti termiškai neapdorotų kiaušinių. Kai kurie maisto produktai turi kiaušinių savo sudėtyje (salotų padažai, majonezas, ledai ir t.t.);
  • Svarbu gerai termiškai apdoroti maistą. Rekomenduotina naudoti mėsos termometrą tinkamai temperatūrai matuoti;
  • Vengti kitose šalyse (ir Lietuvoje) siūlomų nepilnai ar dalinai termiškai apdorotų mėsos patiekalų (“steikų”);
  • Jei mėsa pakeitė spalvą, patamsėjo bei įgavo kvapą, negalima jos naudoti maisto gamybai;
  • Vengti nepasterizuoto pieno ar jo produktų;
  • Negalima tą patį peilį bei tą pačią pjaustymo lentutę naudoti žaliai mėsai bei kitiems produktams;
  • Būtina tinkamai plauti rankas prieš ruošiant maistą;
  • Plauti rankas po kontakto su gyvūnais. Kai kurie gyvūnai (ypatingai driežai bei vėžliai) nešioja salmoneliozės sukelėjus.

Jei salmonelioze užsikrėtė grupė žmonių, būtina nustatyti, kokiu produktu buvo užsikrėsta, ar jį valgė visi susirgusieji, iš kur maisto produktai gauti. Nustačius užkrėstą produktą, draudžiama jį valgyti, o produkto laikymo vietos (sandėliai, parduotuvės, šaldytuvai) dezinfekuojami.