Kirmėlinės ligos

Kirmėlinės ligos arba helmintozės – tai infekcinės ligos, kurias sukelia kirmėlės (helmintai), parazituojančios žmogaus ir gyvūnų organizmuose. Sergant kirmėlinėmis ligomis gali pasireikšti viduriavimas, virškinimo sutrikimai, sąnarių skausmas, chroniškas nuovargis. Ilgai ignoruojant simptomus, gali pasireikšti rimtų komlikacijų. Be to, vaikams, vyresnio amžiaus, bei sergantiems ŽIV asmenims, infekcija gali būti nepaprastai pavojinga.

Ypač sunkių kirmėlinių infekcijų dažniausiai pasitaikantys simptomai:

• Viduriavimas (blogo kvapo išmatos),
• Gleivės išmatose,
• Pilvo spazmai ir besikaupiančios dujos (meteorizmas),
• Apetito pablogėjimas,
• Įšsipūtęs pilvas,
• Kosulys,
• Karščiavimas,
• Vėmimas,
• Apatija ir bloga savijauta .

Šie simptomai gali trukti kelias savaites ir atsikartoti keletą kartų per metus.

Nors žodis “helmintas” turi bendrą reikšmę “kirminas”, tačiau terminas apima ir platesnę parazitų grupę, kurią sudaro daugelis skirtingų parazitinių kirmelių.

Apvaliosios kirmėlės

Žmogaus organizme dažniausiai parazituoja askaridės, spalinės, plaukagalviai ir rečiau trichinelės.

Askaridės

Askaridės – 15-40 cm ilgio kirmėlės; gyvena plonojoje žarnoje. Askaridžių kiaušiniai su žmogaus išmatomis iš žarnyno patenka į išorę ir vystosi dirvoje. Jomis užsikrečiama dažniausiai per dirvožemį (ypač lengvai užsikrečia vaikai, kurie nerūpestingai plauna rankas), neplautas daržoves. Sergant askaridoze, pablogėja apetitas, pykina, neramiai miegama, atsiranda irzlumas, kai kada viduriuojama, kartkartėmis skauda pilvą, retsykiais liga sukelia žarnų nepraeinamumą. Maži vaikai būna kaprizingi, išsiblaškę, prasčiau mokosi.

Sužinok daugiau apie askarides ir jų sukeliamą askaridozę!!! 

Spalinės

Spalinės – 3-12 mm ilgio kirmėlės; parazituoja žmogaus žarnyne. Užsikrečiama, prarijus kirmėlės kiaušinius, patekusius su dulkėmis į burną ar nosį. Išorėje, ties išeinamąja žarna spalinės padeda kiaušinių, dėl to ties išange niežti. Per užterštas rankas ir maisto produktus galima apsikrėsti spalinėmis. Todėl patartina po tuštinimosi, prieš miegą ir po miego plauti išeinamąją angą ir patepti vazelinu; miegoti reikia su kelnaitėmis (jas reikia kasdien virinti ir lyginti karštu lygintuvu). Sergantys asmenys kartais dažniau tuštinasi, išmatos būna košelės pavidalo; jiems sutrinka miegas, būna irzlesni, greičiau pavargsta, skauda galvą, sumažėja apetitas.

Sužinok daugiau apie spalines ir jų sukeliamą enterobiozę!!! 

Trichinelės

Trichinelės — labai smulkios 4 mm ilgio kirmėlės. Žmogus jomis užsikrečia valgydamas neišvirusią kiaulieną arba laukinių gyvulių mėsą, kuri turi trichinelių lervų. Susirgus trichinelioze, pabrinksta akių vokai, paburksta veidas, krečia šaltis, skauda raumenis; kartais pabrinksta kojos ir rankų plaštakos. Pabrinkus vokams, po 1-3 dienų pakyla temperatūra, ima skaudėti vartant akis, galūnių, liemens raumenis, liežuvį, galvą, kartais sutrinka kelių ir alkūnių sąnarių judesiai, išberia odą, sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla, padidėja nemiga arba mieguistumas.

Sužinok daugiau apie trichineles ir jų sukeliamą trichineliozę!!! 

Plaukagalviai

Plaukagalviai – plonos 30-35 mm ilgio kirmėlės, kurios parazituoja aklojoje ir storojoje žarnoje. Užsikrečiama plaukagalviais (trichocefalioze) taip pat, kaip ir askaridėmis. Nors, dažniausiai, ligos simptomų nejaučiama, tačiau užsikrėtę asmenys gali blogai jaustis, jiems skauda pilvą, galvą, dažnai svaigsta galva, jie neramiai miega, sumažėja jų apetitas.

Sužinok daugiau apie plaukagalvius ir jų sukeliamą trichocefaliozę!!! 

Kaspinuočiai

Žmonių organizme dažniausiai parazituoja galvijinis, kiaulinis, platusis ir mažasis kaspinuotis. Į žmogaus organizmą pakliūva paprastai lervos, iš kurių žarnyne išauga parazitai.

Galvijinis kaspinuotis

Galvijinis kaspinuotis sukelia teniarinchozę. Kaspinuočio ilgis 4-10 m. Žmogus užsikrečia, valgydamas netinkamai iškepusią arba išvirusią, lervų turinčią galvijų mėsą. Šeimininkės neretai užsikrečia, ragaudamos žalią maltą mėsą. Sergantys indvidai liesėja, juos pykina, jie vemia, nereguliariai tuštinasi, pablogėja jų apetitas, jiems svaigsta galva, ligoniai pasidaro irzlūs, nemiega.

Sužinok daugiau apie jautinį kaspinuotį ir jo sukeliamą teniarinchozę!!! 

Kiaulinis kaspinuotis

Kiaulinis kaspinuotis sukelia teniazę. Kūno ilgis iki 2 m. Žmogus užsikrečia, vartodamas žalią ir nepakankamai termiškai paruoštą mėsą ar mėsos produktus.  Ligos požymiai tokie patys, kaip ir užsikrėtus galvijiniu kaspinuočiu. Pykinama, kartais vemiama, nereguliariai tuštinamasi, pablogėja apetitas, svaigsta galva, atsiranda irzlumas, dirglumas, nemiga.

Sužinok daugiau apie kiaulinį kaspinuotį ir jo sukeliamą teniazę!!! 

Platusis kaspinuotis

Platusis kaspinuotis sukelia difiliobotriozę. Kūno ilgis 6—15 m. Žmogus užsikrečia, valgydamas nevisai išvirusią (iškepusią) arba mažai sūdytą upių žuvį. Ligos požymiai dažnai būna nelabai ryškūs. Sergančiajam silpna, svaigsta galva, teka seilės (seilėtekis), pykinama, vemiama, viduriuojama arba viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu, skauda pilvą. Būdingas požymis – ant liežuvio atsiranda ryškiai raudonos skausmingos dėmės ir plyšiai.

Sužinok daugiau apie platųjį kaspinuotį ir jo sukeliamą difiliobotriozę!!! 

Mažasis kaspinuotis

Mažasis kaspinuotis sukelia himenolepidozę. Kūno ilgis 3-5 cm. Užsikrečiama per nešvarius namų apyvokos daiktus (durų rankenas, unitazus ir kt.), ant kurių yra kirmėlių kiaušinių. Dažniausiai suserga vaikai. Ligoniui skauda pilvą, svaigsta galva, jį pykina; sumažėja apetitas, viduriuoja, sergantys vaikai lėčiau vystosi. Skirtingai nuo kitų kaspinuočių (kiaulinio bei jautinio kaspinuočio), mažuoju kaspinuočiu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio žmogaus, kuris išskiria su išmatomis parazito kiaušinių.

Sužinok daugiau apie mažąjį kaspinuotį ir jo sukeliamą himenolepidozę!!! 

Siurbikės

Iš šios kirmėlių grupės labiausiai paplitusios sibirinė (katinė), digeninė ir kepeninė siurbikė.

Sibirinė siurbikė

Sibirinė siurbikė sukelia opistorchozę. Kūno ilgis 4-13 mm. Parazituoja tulžies pūslėje, tulžies ir kasos latakuose. Žmogus užsikrečia, valgydamas žalią, šaldytą, menkai pasūdytą arba nevisai išvirusią ar iškepusią žuvį. Liga prasideda aukšta temperatūra (39-40 °C), kuri gali nenukristi net iki 2 mėnesių. Skauda raumenis ir sąnarius, vargina kosulys, išberiama odą, sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla; kartais būna gelta. Pasibaigus ūmiam periodui, gali skaudėti viršutinę pilvo dalį. Būna sunkių ligos komplikacijų.

Sužinok daugiau apie sibirinę siurbikę ir jos sukeliamą opistorchozę!!! 

Kepeninė siurbikė

Kepeninė siurbikė (fasciola) sukelia fascioliozę. Kūno ilgis iki 3-7 cm. Parazituoja tulžies pūslėje ir tulžies takuose. Žmogus praryja jos lervų, gerdamas nevirintą vandenį ir valgydamas vandenyje augančius augalus. Susirgus didėja silpnumas, skauda galvą, pilvą, dažnai atsiranda dilgėlinė, krečia šaltis, kartais būna gelta. Liga gali būti ir be simptomų.

Sužinok daugiau apie kepeninę siurbikę ir jos sukeliamą  fascioliozę!!! 

Daugelis helmintozių, kaip ir žarnyno infekcijų, – tai „nešvarių rankų ligos”. Norint jų išvengti, reikia laikytis asmeninės higienos taisyklių (plauti rankas prieš valgį ir po naudojimosi tualetu, laikytis kūno higienos, laiku keisti apatinius ir lovos dangalus), valgyti tinkamai nuplautas daržoves ir vaisius, be to, laikytis mėsos ir žuvies produktų kulinarijos taisyklių, tinkamai prižiūrėti naminius gyvulius.