Amebiazė – tai ūmi ir lėtinė žarnyno infekcija, sukelta pirmuonio (amebos) – Entamoeba hystolica. Amebaizė sukelia žarnų išopėjimą, bei įvairias žarnyno komplikacijas. Pati pavojingiausia amebiazės komplikacija – kepenų abscesas. Nors amebiazė gana paplitusi kai kuriuose pasaulio regijonuose, Lietuvoje kiekvienais metais registruojami pavieniai ligos atvejai, dažniausiai grįžtančių poilsiautojų iš Indijos, Egipto ar Pietų Amerikos šalių.
Kaip užsikrečiama amebiaze?
Amebiazės sukelėjas Entamoeba histolytica yra paplitęs visame pasaulyje. Daugiausia amebiaze sergama atogrąžų, mažiau — vidutinio klimato kraštuose. Ligos šaltinis yra amebiaze užsikrėtęs žmogus, ypač sergantis lėtine ligos forma. Amebiaze dažniausiai užsikrečiama per užterštą fekalijomis vandenį, daržoves, vaisius, uogas, maistą, nešvarias rankas. Ligos sukėlėją taip pat platina vabzdžiai (pvz. musės) bei naminiai gyvūnai (katės, šunys). Be to užkratas persiduoda ir homoseksualių lytinių santykių metu. Labai daug sveikų žmonių yra ligos nešiotojai. Amebiazės nešiotojai yra žmonės, kurie užsikrėtę parazitais, tačiau dažniausiai ligos simptomų neturi, ar jie neryškūs. Entamoeba hystolica cistos (“kiaušinėliai”) žmogaus išmatose kambario temperatūroje gali išlikti gyvybingos iki 1–2 savaičių, o patekusios į vandenį – mėnesį ir ilgiau. Tačiau esant aukštai temperatūrai, amebiazės cistų gyvybingumas mažėja. 37 °C temperatūroje jos išlieka gyvybingos iki 3 parų, virimo temperatūroje – žūna per kelias sekundes.