Kas yra angina?

Angina, ūminė infekcinė liga – ryklės tonsilių (migdolų) uždegimas. Angina yra dažna liga. Ypač dažnai ja serga vaikai ir suaugę iki 35-40 metų. Anginą sukelia daugiausia streptokokai ir stafilokokai. Infekcija patenka į organizmą nuo daiktų, kuriuos ligonis vartoja (pvz., nuo indų). Angina gali prasidėti ir dėl to, kad suaktyvėja mikroorganizmai, kurių natūraliai visą laiką yra tonsilių įdubose, burnoje ir ryklėje. Anginai atsirasti padeda bendras arba vietinis peršalimas, pervargimas, kai kurios ligos (dažniausiai gripas, nosies ertmės ir jos pridėtinių ančių uždegimas, pvz., haimoritas, nesveikos dantenos, sugedę dantys, lėtinė sloga ir kitos ligos, kurios trukdo kvėpuoti pro nosį). Kai kurie žmonės suserga angina net ir nuo ledų porcijos, išsimaudę ar peršalę kojas. Nustatyta, kad angina dažniau suserga tie, kurie vaikystėje sirgo skarlatina.

Angina dažniausiai sergama rudenį ir žiemą. Paprastai liga prasideda staiga. Ligoniui peršti gerklė, skauda ryjant. Pirmąją ligos dieną temperatūra gali pakilti iki 38-39°C (kartais iki 40°C), ligoniui skauda galvą, jis negaluoja, krečia šaltis. Antrąją ir trečiąją ligos dieną ryjant labai skauda, vėliau skausmas pamažu mažėja. Paprastai ligonis pasveiksta per 7-8 dienas. Angina būna katarinė (parausta ryklės gleivinė, ypač tonsilės), folikulinė (tonsilių paviršiuje susidaro mažų geltonų pūlinukų – supūliavusių folikulų) ir lakuninė (tonsilių paviršiaus įdubimuose atsiranda gelsvų plėvelių – apnašų). Daugelis žmonių angina serga epizodiškai kas kelis metus. Dažnai pasikarto¬janti angina pereina į lėtinį uždegimą, vadinamąjį lėtinį tonsilitą.

Vaistus anginai gydyti paskiria gydytojas, patikrinęs ligonio būseną, nustatęs anginos formą. 5-6 kartus per dieną gerklė skalaujama dezinfekuojamais tirpalais (2% boro rūgšties tirpalu, 3% vandenilio peroksidu), vaistinio šalavijo arba ramunėlių nuoviru.

Ligonis turi gulėti, valgyti įvairų, vitaminingą, šiltą, susmulkintą maistą (sriubą, skystą bulvių arba kruopų košę, kisielių), vengti aštrių ir keptų valgių, daug gerti šiltos arbatos su citrina, pieno, mineralinio vandens.

Reikėtų ligonį atskirti nuo kitų šeimos narių, duoti jam atskirus indus ir rankšluostį. Po valgio ligonio indus reikia labai gerai išplauti ir 10—15 min pavirinti; jo drabužius ir lovos skalbinius skalbti atskirai nuo kitų skalbinių. Kambarį, kuriame guli ligonis, reikia gerai vėdinti ir valyti drėgnu skuduru. Ligonį slaugantis asmuo turi dažnai plauti rankas, ištrinti jas dezinfekuojamomis priemonėmis (spiritu). Labai svarbu, kad angina neužsikrėstų vaikai. Norint greitai pasveikti ir išvengti komplikacijų (ryklėje gali susidaryti votis, vadinamasis peritonsilinis abscesas, prasidėti kai kurios sąnarių, širdies, inkstų ligos), svarbu nedelsiant pradėti gydytis, neignoruoti ligos simptomų.

Norint išvengti anginos, svarbu pastoviai grūdinti ir stiprinti organizmą (daryti šaltus apsitrynimus, apsipylimus, priiminėti oro vonias, sportuoti, daug vaikščioti gryname ore), vengti peršalimo, gydyti ligas, galinčias sukelti anginą: sugedusius dantis, lėtinį tonsilitą, adenoidus.