Teniazė

Teniazė

Teniazė

Teniazė yra kiaulinio kaspinuočio (Taenia solium) sukelta liga, kuriai būdingi virškinimo sutrikimai ir alerginės reakcijos. Kiaulinio kaspinuočio lervų parazitavimas žmogaus organizme vadinamas cisticerkoze. Užkratas yra sergantis žmogus, kuris su išmatomis išskiria kiaulinio kaspinuočio kiaušinėlius. Kaspinuotis gali gyventi žmogaus žarnyne keletą metų. Kiaulinis kaspinuotis randamas visame pasaulyje. Liga labiausiai paplitusi Meksikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje bei Pietryčių Azijos šalyse. Dažniau teniazė sergama šalyse, kur žmonės augina kiaules ir maistui naudoja nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną. Dažniau teniaze serga moterys, žmonės gaminantys maistą (kulinarai).

Kaip užsikrečiama teniaze?

Kiaulės (ar šernai) užsikrečia teniaze, suėdę parazito kiaušinėliais užteršto pašaro ar sergančio šia parazitoze žmogaus išmatų. Žmogus užsikrečia, vartodamas žalią ir nepakankamai termiškai paruoštą mėsą. Kiaulinis kaspinuotis parazituoja žmogaus plonojoje žarnoje, kur, iš mėsoje esančios finos, išsiverčia kaspinuočio galvutė ir prisitvirtina prie žarnos sienelės. Per 2-4 mėn. kaspinuotis žmogaus žarnyne užauga, subręsta ir pradeda išskirti kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Kartais užsikrečiama kiaušinėliams patekus į skrandį su maistu, vandeniu ar nuo nešvarių rankų. Kiaušinėliams patekus į žmogaus skrandį, iš jų išsilaisvina lervos, kurios prasiskverbia į žarnyno kraujagysles ir su krauju nukeliauja į skirtingus organizmo audinius. Lervos gali nukeliauti į odą, poodį, raumenis, akis, smegenis ir kitus vidaus organus, kur per keletą mėnesių susiformuoja lervos – cisticerkai, kurios sukelia cisticerkoze. Lervos parazituoja,  išprovokuodamos centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimus, pažeidžia galvos smegenis, akis bei kitus organus.

Teniazės simptomai

Teniazės pradinis ligos periodas trunka 8-12 savaičių. Per šį laikotarpį kiaulinis kaspinuotis pilnai susiformuoja ir pradeda parazituoti. Suaugęs kiaulinis kaspinuotis retai sukelia pastebimus simptomus, todėl dažnai liga būna be simptomų. Parazitui liečiantis su žmogaus žarnų sienelių paviršiumi, kaspinuotis gali iššaukti žarnų spazmus, gurguliavimą, žarnyno dirglumą. Sergant teniaze, jei žmogus jaučia negalavimą, vyrauja sutrikusio virškinimo ir nerviniai simptomai: galvos skausmas, silpnumas, nervingumas, sumažėjęs darbingumas, apatija, šleikštulys, pykinimas, vėmimas, apetito stoka, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas. Sergant teniaze dažnai su išmatomis išeina kaspinuočio gabaliukų.

Teniazės diagnozavimas

Teniazė diagnozuojama radus kaspinuočio “gabaliukų” išmatuose. Diagnozę taip pat patvirtina mikroskopinis išmatų tyrimas, kurio pagalba randama kaspinuočių kiaušinių. Diagnozuojant ligą svarbu ir papildomi duomenys, susiję su užsikrėtimu teniaze (termiškai blogai apdorotų kiaulienos/šernienos produktų valgymas).

Teniazės gydymas

Veiksmingiausias vaistas, gydant teniazę, yra prazikvantelis. Kaip alternatyva gali būti naudojamas niklosamidas. Niklosamidas vartojamas sučiulpiant vaisto tabletę prieš valgį.

  • Prazikvantelis
    • Prazikvantelio vartojama 5-10 mg/kg tiek suaugusiems tiek vaikams kaip vienkartinė dozė.
  • Niklosamidas
    • Niklosamido vartojama 2 gramai kaip vienkartinė dozė.

Vartojant prazikentelį ar niklosamidą gali pasireikšti galvos skausmas, dirglumas, pilvo skausmas, pykinimas.

Apsauga nuo teniazės

Apsisaugant nuo teniazės svarbu apsaugoti dirvožemį, vandenį, kiaulių pašarą nuo žmonių išmatų. Negalima naudoti žmonių išmatų dirvožemio tręšimui. Auginant kiaules būtina apsaugoti jas nuo žmonių išmatų, beto, rekomenduotina namų sąlygomis užaugintų kiaulių mėsą tikrinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijose. Apsisaugant nuo kiaulinio kaspinuočio svarbu tinkamas kiaulienos (šernienos) ir jos produktų terminis apdorojimas. Šaldymas, sūdymas bei marinavimas neapsaugo nuo užkrato.