Toksokarozė

Toksokarozė

Toksokarozė

Toksokarozė arba toksokariazė yra infekcinė liga, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės – toksokarės. Ligos sukėlėjai Toxocara canis (šunyse) bei Toxacara cati (katėse) natūraliai parazituoja šunų ir kačių žarnyne.  Žmogus gali užsikrėsti kirmėlių lervomis, kai jų patenka į organizmą pro odą arba virškinimo traktą su maistu, vandeniu, nuo nešvarių rankų. Kirmėlių lervos migruoja neįprastu joms būdu, sukeldamos vadinamąjį larva migrans sindromą. Šio sindromo būdingiausi simptomai – karščiavimas (temperatūra dažniausiai būna neaukšta), sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai, o taip pat pykinimas,vėmimas, viduriavimas.

Kaip užsikrečiama toksokaroze?

Toksikarozę platina užsikrėtę valkataujantys šunys bei katės, kurie su išmatomis išskiria toksokarų kiaušinėlius. Žmogus nuo gyvūnų tiesiogiai užsikrėsti negali, nes kirmėlių kiaušinėliai būtinai turi pereiti vystymosi etapą dirvožemyje, kad subręstų. Liga užsikrečiama per burną patekus subrendusių kiaušinėlių į virškinimo traktą, nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgant neplautas uogas, vaisius, daržoves. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriuose yra šunų bei kačių išmatų. Taip pat toksokaroze galima užsikrėsti, geriant užterštą vandenį ar valgant užkrėstą žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą (paukštieną, kiaulieną, avieną, triušieną) ar antrinius produktus (kepenis, plaučius), kuriose yra ligos sukėlėjo lervų. Žmogus nuo žmogaus tiesiogiai užsikrėsti negali, nes parazitas organizme neišsivysto ir neišskiria kiaušinėlių. Toksokarų lervomis dažniau užsikrečia 1,5-4 metų vaikai.

Kaip toksokarozė plinta organizme?

Atsitiktinai žmogui prarijus subrendusių parazito kiaušinėlių, jie patenka į skrandį, plonąsias žarnas. Žarnyne kiaušinėlių apvalkalėlis ištirpsta bei išsilaisvinus lervoms, jos įsiskverbia į žarnos gleivinę ir patenka į kraują. Kraujas išnešioja lervas po visą organizmą (dažniausiai kepenis, širdį, plaučius, inkstus, kasą, akis ar kitus organus), kur jos ir pasilieka. Parazito lervos žmogaus organizme nesidaugina, neauga, nesikeičia. Retais atvejais toksokarozės lervos suaktyvėja ir pradeda migruoti, mechaniškai dirgindamos ir žalodamos audinius ir sukeldamos uždegiminius audinių procesus. Ilgainiui jos apsitraukia kapsulėmis ir palaipsniui suyra.

Toksokarozės simptomai

Pradinis ligos periodas gali trukti nuo kelių savaičių iki keletos mėnesių, tačiau, užsikrėtus nuo žalios ar netinkamai termiškai apdorotos mėsos, simptomai gali būti juntami jau po keletos valandų. Pasikartojantis karščiavimas, padidėjusios kepenys, įvairūs odos pažeidimai, bendras silpnumas, apetito stoka tai pagrindiniai toksokarozės simptomai. Esama keletas toksokarozės formų:

Odos forma:

Odos toksokarozinę formą dažniausiai sukelia užsikrėtus šunų bei vandens paukščių platinamomis parazito lervomis. Lervų migravimo vietose atsiranda linijų pavidalo odos uždegimas ir paraudimas, bėrimas, stiprus niežėjimas, dermatitas. Šie reiškiniai trunka savaites, mėnesius ir tam tikrą laiką lervoms žuvus.

Viscerali forma:

Visceralinę ligos formą (larva migrans) dažniausiai sukelia vidaus organuose migruodamos parazito lervos, kuriomis užsikrečiama nuo šunų ir kačių. Šia forma dažniau serga vaikai nei suaugusieji. Dažniausi simptomai -karščiavimas, švokščiantis kvėpavimas, dilgėlinis bėrimas, pilvo skausmai, padidėjusios kepenys, neramumas ir sumažėjęs apetitas. Sergant toksokaroze daugelį žmonių vargina besikartojantis sausas kosulys, naktinio kosulio priepuoliai, sunkus dusulys, bei pamėlęs veidas dėl kvėpavimo sutrikimo.

Akies:

Patekus parazito lervoms į akis, jos gali sukelti žvairumą, bei sumažinti regos aštrumą.

Be simptomu:

Besimptomė toksokarozė gali turėti silpnai išreikštą nestiprų pilvo skausmą, kosulį, sutrikusį miegą, galvos skausmą, pablogėjusią savijautą, sumažėjusį apetitą, pykinimą ar vėmimą, tačiau dažnai toksokarozės simptomai nejaučiami.

Toksokarozės diagnozavimas

Toksokarozę diagnozuoti, remiantis tik simptomais, gana sunku dėl panašumų į daugelį kitų ligų (ypatingai trichineliozę). Dažnai liga diagnozuojama tik po keletos metų. Ligos diagnozei patvirtinti daromi serologiniai tyrimai. Be to, liga diagnozuojama ir panaudojus imunofermentinius bei western blot tyrimo metodus.

Toksokarozės gydymas

Toksokarozė, kuri nesukelia simptomų paprastai negydoma vaistais. Esant sunkesnei ligos formai, rekomenduojama vartoti albendazolį, o kaip alternatyvą galima vartoti ir mebendazolį ar tiabendazolį.

  • Albendazolis
    • Albendazolio vartojama 400 mg du kartus per parą 5-7 dienas.
  • Mebendazolis
    • Mebendazolio vartojama 100-200 mg du kartus per parą 5 dienas.
  • Tiabendazolis
    • Tiabendazolio vartojama 25-50 mg/kg kas 8 valandas. Gydymo kursas trunka 7-28 dienas.

Sergant akių toksokaroze galimas stiprus uždegiminis procesas, kuris išprovokuojamas žūstant parazito lervoms. Uždegimui mažinti vartojama geriamojo prednizolono.

Sergant sunkia toksokarozės forma reikalingas pakartotinas gydymo kursas po 3-4 mėnesių.

Apsauga nuo toksokarozės

Apsisaugant nuo toksokarozės svarbiausia yra tinkama asmeninė higiena. Svarbu rūpestingai plauti rankas su muilu, grįžus iš lauko, prieš valgį, po darbo sode/darže. Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, būtina tinkamai nuplauti su dideliu kiekiu švaraus vandens.

Vaikų smėlio dėžės yra patraukli vieta katėms, šunims tuštintis, todėl patartina nenaudojamas smėlio dėžes uždengti. Svarbu smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Nerekomenduotina vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas. Smėlio dėžes reikėtų įrengti saulėtose vietose, nes saulės spinduliai naikina kirmėlių kiaušinėlius.

Ypatingai svarbu nusiplauti rankas pažaidus su naminiais gyvūnais  (šuniukais, kačiukais). Be to, svarbu tinkamai prižiūrėti augintinius:

  • reguliariai gydyti nuo kirmėlių, rūpintis savo augintinių švara bei sveikata.
  • šunis vedžioti jiems skirtose vietose, neleisti jiems teršti aplinkos (ypatingai vaikų smėlio dėžių), o išmatas surinkti bei išmesti į tam reikaliui skirtus konteinerius.