Kiekvienais metais, atėjus šaltajam sezonui, susiduriame su peršalimo, gerklės ar kitokiomis virusinėmis ligomis. Gydytojų kabinetuose tikimės greito ir efektyvaus sprendimo, tokio kaip, pvz. antibiotikai, bet daugeliu atveju tenka nusivilti.

Kas yra antibiotikai?

Antibiotikai atrasti 1940 m. ir tai buvo didžiausias postūmis visoje medicinos istorijoje. Šiuo metu jau atsirado mutavusių bakterijų, kurios visiškai nebereaguoja į antibiotikus. Tai komplikuoja gydymą. Be to, antibiotikų vartojimas gali sukelti ir nepageidaujamą šalutinį poveikį, tokį kaip skrandžio skausmai, viduriavimas, įvairios alerginės reakcijos.

Bakterijos ir virusai yra du pagrindiniai ligas sukeliančių mikrobų tipai. Todėl, norint perprasti, kaip veikia antibiotikai, būtina atskirti, kaip funkcionuoja šie mikrobai, kurie gali sukelti ligas su panašiais simptomais, tačiau patys dauginasi kitaip ir jų sukeltos ligos yra skirtingos:

• Bakterijos yra pavienių ląstelių organizmai. Jų yra visur aplinkoje ir dauguma žmogui nesukelia jokios žalos. Kai kuriais atvejais jos gali būti net naudingos. Kaip, pavyzdžiui, Lactobacillus, kurios gyvena žarnyne ir padeda mums virškinti maistą.

• Kai kurios bakterijos gali būti kenksmingos. Jų invazija į žmogaus kūną bei dauginimasis trukdo įprastiems procesams, tai gali sukelti ligas. Antibiotikai yra veiksmingas atsakas bakterijoms, nes jie nutraukia augimo bei dauginimosi procesus.

• Virusas, tai neląstelinės sandaros infekcinis patogenas, kuris negali augti bei daugintis už šeimininko ląstelės ribų. Organizmo imuninė sistema kovoja prieš virusus, tačiau kai kuriais atvejais (kaip, pvz., peršalimas) būtinas laikas, nes virusai nereaguoja į antibiotikus.

Antibiotikų vartojimas

Peršalus ar sergant kitomis virusinėmis ligomis, gydymas antibiotikais gali būti ir visiškai neveiksmingas. Kartais antibiotikai gali sukelti ir pavojingus šalutinius veiksnius – per tam tikrą laiką bakterijos, veikiamos antibiotikų, mutuoja ir pasidaro visiškai atsparios gydymui.

Dažnas bei netinkamas antibiotikų vartojimas gali sukelti mikrobų priešinimąsi antibiotikams. Tai vadinama bakterijų atsparumu antibiotikams. Gydant tokius, atsparių bakterijų pažeistus organizmus, reikia didesnių vaistų dozių arba stipresnio poveikio antibiotikų. Dėl neracionalaus antibiotikų vartijomo kai kurios bakterijos jau tapo atsparios stipriausio poveikio mums šiandien žinomiems antibiotikams.

Atsparumas antibiotikams yra plačiai paplitusi problema. Ligų kontrolės bei prevencijos centrai tai vadina „viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų“. Tarp tų ligų, kurias vis sunkiau gydyti, dažniausiai pasitaiko pneumokokinė infekcija (sukelia plaučių uždegimą, ausų, sinusų infekcijas, meningitą), odods infekcijos ir tuberkuliozė.

Vartokite antibiotikus saugiai

Taigi, ką daryti, jei jūsų vaikas suserga? Siekiant sumažinti bakterijų atsparumo riziką, siūlome atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:

• Antibiotikais gydyti tik bakterines infekcijas. Visada konsultuokitės su gydytoju bei užduokite klausimus, susijusius su liga: ar jūsų vaiko liga bakterinė ar virusinė,  ar verta vartoti antibiotikus. Jei tai virusas, visų pirma vaistais reikėtų palengvinti ligos simptomus.

Jei jūsų vaikui skiriami antibiotikai, būtina įsidėmėti :

• antibiotikai vartojami taip, kaip paskirta gydytojo;

• nekaupkite antibiotikų likučių;

• negalima naudotis kitam žmogui išrašytu receptu.

Pasitarkite su gydytoju, kaip gydyti tokius simptomus, kaip nosies užgulimas ar gerklės skausmas. Tam antibiotikų nereikia. Svarbiausia atvirai, neperdedant, įvardinti simptomus.

Antibiotikai yra veiksmingi tik nuo bakterinės infekcijos. Juos reikia vartoti tiksliai gydytojo nustatytą laikotarpį. Ir tikrai nereikia tikėtis, jog po pirmos dozės jūsų vaikui pagerės. Nereikia nutraukti gydymo ir pagerėjus būklei, būtinas pilnas gydymo kursas. Nenaudoti vaistų ilgiau nei nurodyta gydytojo.

Niekada nenaudokite antibiotikų, kuriuos gydytojas skyrė kitiems šeimos nariams – gali skirtis ligos diagnozės bei dozavimas. Taupyti antibiotikų „kitam kartui „ taip pat nereikia. Likusius vaistus reikia nunešti atgal į vaistinę saugiam utilizavimui.

Profilaktikai  reikia skatinti dažniau plauti rankas, sekti skiepų kalendorių. Tai padeda užkirsti kelią infekcijos plitimui.

Kituose straipsniuose stengsimės aptarti antibiotikus, tinkamą jų vartojimą, nepageidaujamas reakcijas.