Grybelinės odos ligos

Grybelinės odos ligos

Grybelinės odos ligos (dermatomikozės)

Grybelinės odos ligas sukelia patogeniniai grybeliai. Labiausiai paplitusios yra šios ligos:

  • Sėleninė dedervinė.
  • Kirkšninė epidermofitija.
  • Pėdų ir plaštakų mikozės.
  • Mikrosporija.
  • Trichofitija.

Sėleninė dedervinė

Susirgus sėlenine dedervine, odoje (dažnaisiai nugaros, krūtinės, kaklo srityje) atsiranda raisvai rusvų pleiskanojančių dėmių. Pamažu jų daugėja, jos susilieja į ištisinius netaisyklingos formos židinius. Dažnai žmonės kreipiasi į gydytoją, pastebėję ant kūno daug baltų dėmių, atsiradusių įdegus saulėje. Tokia pigmencija būna dėl to, kad nuo ultravioletinių spindulių žuvo tose vietose parazitavę grybeliai. Sėleninė dedervinė greičiau plinta, kai oda smarkiai prakaituoja, ir nesilaikoma higienos taisyklių.

Kirkšnine epidermofitija

Kirkšnine epidermofitija dažniausiai serga tie žmonės, kurie daug prakaituoja, turi nutukimo problemų, serga diabetu. Kirkšnių ir šlaunų odos raukšlėse, kai kada pažastų duobutėse atsiranda raudonų dėmių ir ima niežėti.

Sėlenine dedervine ir kirkšnine epidermofitija užsikrečiama dažniausiai pirtyje, baseine, duše, kur grybai dėl drėgmės ilgai išlieka ant kilimėlių, suolų. Gydoma pagal gydytojo nurodymą. Labai svarbu tinkamai prižiūrėti odą ir stengtis, kad ji mažiau prakaituotų.

Pėdų ir plaštakų mikozės

Pėdų ir plaštakų mikozėmis galima užsikrėsti tiesiogiai bendraujant su ligoniu, bet dažniausiai liečiant jo daiktus (avalynę, kojines, puskojines, žirkles, kuriomis karpomi nagai, ir kt.). Be to, užsikrečiama pirtyje, duše, baseine. Greičiausiai užsikrečiama, kai kojos prakaituoja. Žmogaus odoje parazituojantys grybeliai sukelia jos uždegimą ir dažnai pažeidžia nagus. Tarpupirščiai (dažniausiai tarp ketvirtojo ir penktojo piršto) pradeda pleiskanoti, sutrūkinėja, kyla odos uždegimas. Pažeidimas pamažu plečiasi į kitas pėdų odos vietas ir dar toliau. Nagai darosi nebeskaidrūs ir ima lūžinėti. Kai kada uždegimas būna toks smarkus, kad ligonis tampa nedarbingas. Labai svarbu pėdų odą higieniškai prižiūrėti: kasdien daryti šiltas (37°C temperatūros) silpno kalio permanganato tirpalo voneles, nagus tepti specialiais kremais. Ligonio kojines, puskojines reikia rūpestingai skalbti ir lyginti karštu lygintuvu, o avalynę dezinfekuoti (formalinu ar kita dezinfekuojančia priemone). Norint išvengti ligos, derėtų pirtyje ir baseine avėti savo guminėmis šlepetėmis. Be to, nepatartina nešioti svetimos avalynės, kojinių, puskojinių ir t.t. Apsisaugant nuo mikozių reikomenduotina gydytis nuo prakaitavimo.

Mikrosporija

Mikrosporija (kitap vadinama kerpančiąja dedervine) užsikrečiama nuo sergančių kačių, šunų ir nuo žmonių. Dažniausiai serga vaikai. Liga pažeidžia odą ir plaukus. Tarp galvos plaukų atsiranda apskritų dėmių, apsitraukusių smulkiais balsvais žvyneliais. Tose dėmėse augantys plaukai lūžta per 5—8 mm nuo odos paviršiaus, ir tos vietos atrodo tarsi nuplikusios. Židinių pamažu daugėja. Lygioje odoje irgi atsiranda apskritų didėjančių pleiskanojančių dėmių. Prevencijai didelę reikšmę turi pilnavertis maistas, turintis daug baltymų ir vitaminų. Norint išvengti ligos, reikėtų neleisti vaikams žaisti su valkataujančiais šunimis ir katėmis. Kai naminių gyvulių kailis vietomis nusišeria ir atsiranda plikų vietų, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jei vaikui atsiranda mikrosporijos požymių, jį reikia izoliuoti nuo kitų vaikų ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją dermatologą. Kad infekcija neplistų, išslinkusius ligonio plaukus reikia naikinti deginant. Kūno ir lovos baltinius, rankšluosčius, plaušines reikia 15 min virinti 2% muilo ir sodos tirpale arba su kitais plovikliais. Dėvimus drabužius, lovos reikmenis, kepures, minkštus žaislus reikia kas trečią dieną valyti šepečiu, suvilgytu dezinfekuojančiu skysčiu arba lyginti karštu lygintuvu per drėgną audeklą.

Trichofitija

Trichofitija pažeidžia odą, plaukus, nagus. Yra keletas ligos formų. Paviršinė trichofitija pagal išorinius požymius panaši į mikrosporija, kuria užsikrečiama nuo sergančio žmogaus ir per bendro naudojimo daiktus. Ligonio odoje (dažniausiai sėdynės, kelių, šlaunų) atsiranda vos pastebimų šviesiai rausvų šiek tiek pleiskanojančių dėmių. Plaukuotojoje galvos dalyje (pakaušyje, smilkiniuose) būna mažų (0,5 cm) pažeistų vietų, kuriose matyti juodi taškai — nulūžę plaukai. Sergant lėtine paviršinės trichofitijos forma, ligos simptomai būna neryškus, nevargina ligonių, ir jie retai tesikreipia į gydytoją, todėl gali apkrėsti kitus, ypač vaikus.

Nuo infiltracinės pūlingosios trichofitijos formos kyla smarkus odos uždegimas. Plaukuotojoje galvos dalyje, barzdos, ūsų plote, lygioje odoje susidaro pūlinių ir didelių geltonų šašų. Užsikrečiama nuo galvijų, todėl dažniausiai šia liga serga žemės ūkio darbininkai, kurie prižiūri gyvulius. Trichofitijos gydymo ir profilaktikos priemonės tokios pat, kaip ir mikroskopijos. Labai svarbu, prižiūrint gyvulius, laikytis sanitarijos ir higienos taisyklių.