Vaikų ir kūdikių gripas

Vaikų ir kūdikių gripas

Vaikų ir kūdikių gripas

Gripas – tai dažniausiai pasitaikanti virusinė kvėpavimo takų infekcija. Ja susergama visose amžiaus grupėse, tačiau vaikų sergamumas yra pastebimai didesnis. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, gripo sezonas trunka spalio–balandžio mėnesiais.

Vaikų ir kūdikių gripo požymiai ir simptomai

Nors gripas dažnai painiojamas su peršalimu, jo simptomai yra žymiai sunkesni, nei čiaudulys ar pakilusi temperatūra.

Štai simptomai, kurie prasideda maždaug antrą dieną po kontakto su virusu:

  • karščiavimas
  • drebulys
  • galvos skausmas
  • raumenų skausmas
  • svaigulys
  • apetito praradimas
  • kosulys
  • skaudanti gerklė
  • sloga
  • pykinimas arba vėmimas
  • silpnumas
  • viduriavimas
  • ausų skausmas

Be to, kūdikiai gripo metu tampa labai neramūs ir nervingi.

Vaikų ir kūdikių gripo trukmė

Karščiavimas bei kiti simptomai paprastai išnyksta po 5 dienų. Kosulys bei silpnumas dar kurį laiką gali tęstis. Visi  simptomai  praeina per  savaitę ar dvi. Labai svarbu laiku imtis visų būtiniausių priemonių prieš gripą, nes negydoma liga gali sukelti plaučių uždegimą ar kitas gyvybei pavojingas komplikacijas. Gripo komplikacijos pavojingos ne tik kūdikiams, bet ir vyresnio amžiaus asmenims, kurie serga lėtinėmis ligomis.

Gripo užkrečiamumas

Gripo virusas plinta oru lašeliniu būdu. Infekuoti žmonės gali perduoti virusą tik atsiradus pirmiesiems ligos simptomams.

Gripas  pasireiškia mažais, lokaliais protrūkiais. Pasitaiko ir epidemijų, kurios vyksta kas keletą metų, kai liga sparčiai plinta ir įtakoja daugelį žmonių. Epidemijų pikas dažniausiai pasiekiamas per 2-3 savaites.

Kai epidemija pradeda plisti visame pasaulyje, tai vadinama pandemija. Naujausia gripo pandemija kilo 2009-2010 m (kiaulių gripas). Ją sukėlė H1N1  tipo virusas.

Gripo vakcina

Kasmetiniai skiepai nuo gripo rekomenduojami visiems nuo 6 mėn.   amžiaus vaikams. Taip pat ir suaugusiems. Skiepytis rekomenduojama spalio-lapkričio mėnesiais, tačiau galima ir kitais mėnesiais.

Vakcina apsaugo nuo infekcijos, nuo  gripo, kurio „štamus“ mokslininkai prognozuoja, kaip daugiausia paplitusius tais metais. Ir nors vakcina nėra visiškas garantas, jog nesusirgsite, susirgus simptomai bus žymiai švelnesni ir tęsis trumpesnį laikotarpį.

Gripo  vakcinos injekcijoje yra neveiklus virusas, kuris įgalina žmogaus imuninę sistemą atpažinti tikrąjį virusą ir prieš jį kovoti.

Kur galima pasiskiepyti

Vakcinuoti žmonės vienerius metus turi apsaugą nuo gripo. Laikui bėgant ši apsauga silpnėja, nes  gripo virusai nuolat kinta.  Kasmet į skiepus įtraukiami vis nauji virusų  štamai, todėl, norint turėti geriausią apsaugą nuo gripo, būtina skiepytis kasmet.

Sezoninio gripo vakciną galima įsigyti kiekvieną rudenį. Dėl jos reikia kreiptis pas šeimos gydytoją, į artimiausią polikliniką arba vaistinę.  Kartais nuo sezoninio gripo skiepijama mokyklose.

Vaikams iki 9 metų, kurie skiepijami pirmą kartą, vieno mėnesio intervalu suleidžiamos dvi injekcijos. Vyresniems kaip 9 m. vaikams užtenka vienos injekcijos.

Po skiepų per dvi savaites organizmas įgauna imunitetą nuo gripo. Žinoma, skiepytis galima ir sezono metu, bet geriau tai padaryti kuo anksčiau. Nors, jei nuspręsite pasiskiepyti sausį ar vasarį, tai taip pat bus sveikintina idėja.

Jei keliaujate į užsienį, būtina pasitarti su gydytoju, nes skirtingose šalyse gripo sezono metas gali skirtis. Keliaujant per gripo paplitimo vietas, būtina pasiskiepyti bent prieš dvi savaites iki kelionės.

Gripo vakcinos šalutinis poveikis

Labai retais atvejais po vakcinacijos galimi tokie šalutiniai poveikiai, kaip  gėlimas ar patinimas injekcijos vietoje. Rečiau gali skaudėti galvą ar nežymiai pakilti kūno temperatūra.

Tiems, kurie vakcinuojami inhaliaciniu būdu, gali atsirasti į gripą panašūs požymiai: galvos skausmas, vėmimas, raumenų skausmas ar karščiavimas.

Šalutinį poveikį galima justi dieną ar dvi. Tai sukelia diskomfortą. Tačiau tai yra nepalyginamai mažesnė problema, nei galimos gripo komplikacijos. Ypač  ši liga pavojinga mažiems vaikams ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Medikų nuomone, gripo vakcinos nauda atsveria kitus galimus pavojus.

Kas yra laikoma aukšta rizika?

Vakcina nuo gripo rekomenduojama visiems nuo 6 mėnesių ir vyresniems žmonėms. Esant vakcinos stygiui, Sveikatos apsaugos ministerija dažnai rekomenduoja pirmenybę padidintos rizikos grupėms žmonėms. Sekite informaciją apie vakcinos prieinamumą jūsų gyvenamoje vietovėje. Europos Sąjungos sveikatos apsaugos komitetas išskyrė didesnės rizikos grupes, kurioms epidemijos ar pandemijos atveju būtų teikiamas prioritetas :

  • visi vaikai nuo 6 mėn. iki 4 metų amžiaus
  • 65 m. ir vyresni žmonės
  • besilaukiančios ar nesenai pagimdžiusios, maitinančios krūtimi moterys
  • ligoniai, kurių imuninė sistema susilpnėjusi dėl vartojamų vaistų ar ligos (pvz. ŽIV infekcija)
  • ilgalaikės priežiūros slaugos namų gyventojai
  • visi sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai
  • slaugytojai, kontaktuojantys su didesnės rizikos grupėmis (pvz. su vaikais iki 5 metų )

Yra aplinkybių, kurios neleidžia asmeniui gauti skiepus nuo gripo. Šiai grupei priklauso:

  • kūdikiai iki 6 mėnesių
  • Džiulianno-barre sindromu sergantys asmenys (reta liga, kuri paveikia imuninę bei nervų sistemas)

Anksčiau buvo manoma, jog asmenims, kurie yra alergiški kiaušiniams,  gripo vakcina nėra saugi, nes ji auginama kiaušiniuose. Tačiau dabar specialistai teigia, jog kiaušinių alergeno kiekis vakcinoje yra toks nedidelis, jog vakcina yra saugi  net ir vaikams, kurie serga sunkia alergijos kiaušiniams forma.

Jei jūsų vaikas serga ar karščiuoja, patartina atidėti vakcinaciją.

Apsauga nuo gripo plitimo

Pažymėtina, kad vis dėlto nėra jokios garantijos, jog nesusirgsite gripu (net ir pasiskiepijus). Štai keletas praktinių patarimų, kurių dėka galima išvengti gripo plitimo:

  • po kosulio ar nusičiaudėjus kruopščiai nusiplaukite rankas
  • būtinai plaukite rankas prieš valgant
  • nesidalinkite indais ar  įrankiais
  • nesidalinkite rūbais
  • jei sergate gripu, neikite niekur iš namų
  • kosint ar čiaudint, užsidenkite burną vienkartine servetėle, kurią panaudojus išmeskite į šiukšlių dėžę. Jei servetėlės nėra, reikėtų čiaudėti į žastą, o ne į delną.

Vaikų ir kūdikių gripo gydymas

Labai retais gripo atvejais reikia specializuoto gydymo. Tik sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis ( pvz. astma, ŽIV, diabetu ar kt.), vaikams iki 2 m. amžiaus, taip pat ligoniams, kuriems gresia didesnė komplikacijų rizika, būtinas gydymas ir slauga ligoninėje.

Priklausomai nuo aplinkybių, gydytojai gali skirti antivirusinius vaistus, kurie sumažina ligos periodą  1-2 dienomis ir apsaugo nuo galimų komplikacijų. Šie vaistai gali būti naudingi tik tada, jei pradedami naudoti per 48 valandas nuo gripo pradžios.  Jei pasireiškia šalutinis poveikis, būtina kreiptis į gydytoją.

Štai keletas patarimų, kaip rūpintis vaikais namuose:

  • duoti gerti daug skysčių, kad išvengtų dehidratacijos
  • kuo daugiau miego, poilsio ir mažiau dirgiklių
  • jei kūno temperatūra aukšta (>39 °C ), galima duoti ibuprofeno arba paracetamolio karščiavimui ar skausmui sumažinti
  • vaikams ir paaugliams neduoti acetilsalicilio rūgšties (aspirino), nes jis gali sukelti pavojingą ligą – Reye sindromą, kuris gali baigtis mirtimi
  • dėl dažno prakaitavimo dėvėti lengvus marškinėlius, kuriuos patartina pastoviai keisti
  • sergantys vaikai turėtų likti namuose bent 24 val., pasibaigus karščiavimui

Atsižvelgus į gydytojo rekomendacijas, namuose gali tekti likti ir ilgesnį laiką.

Kada skambinti  gydytojui

Skambinkite gydytojui, jei jūsų vaikui:

  • atsirado gripo simptomų
  • aukšta temperatūra arba prasidėjo karščiavimas su bėrimu
  • padažnėjęs, sunkus kvėpavimas
  • atsirado melsvas odos atspalvis
  • prasidėjo dehidratacija
  • vaikas atrodo mieguistas,, vangus