Paratifas B

Paratifas B dabar mažai paplitęs Lietuvoje, pasitaiko tik atsitikimų susirgimų. Paratifo B lazdelė panaši į vidurių šiltinę, skiriasi tik biocheminėmis ir antigeninėmis ypatybėmis. Paratifas B užkratas plinta dažniausiai per maistą, ypač pieną, vandenį, o kai blogos sanitarinės buitinės sąlygos — per nešvarias rankas. Taip pat paratifą B platina ir musės.

Paratifo B pradinis ligos periodas – 6-14 dienų. Pavojingi bakterijų nešiotojai be to ligos simptomai panašūs į vidutinio sunkumo ir lengvos formos vidurių šiltinę. Paratifo B ligos pradžia dažniau būna ūminė. Paratifas B pasireiškia nedidele temperatūra ir neryškiu organizmo apsinuodijimu, retkarčiais būna sunkė tifoidinė forma, kai 2-4 savaites karščiuojama ir esti “tifinė” būklė (daugiau apie tifinę būklę galima sužinoti čia). Daugumai žmonių pasireiškia ryškus kraujo priplūdimas į veidą ir akis, jau 4-6-ą dieną atsiranda rozeolinis, primenantis dėmėtosios šiltinės, bėrimas. Tuomet paratifą B sunku atskirti nuo dėmėtosios šiltinės. Sergant paratifu B, komplikacijų pasitaiko rečiau negu vidurių šiltine. Be to mirštamumas nuo paratifo B yra mažesnis, taip pat retesnis kraujavimai iš žarnos.

Liga pasikartoja labai retai. Susidaro specifinis imunitetas, bet jis neapsaugo nuo vidurių šiltinės ir paratifo A.

Paratifo B diagnozė

Patikimiausias diagnozės metodas – bakteriologinis kraujo, išmatų, šlapimo tyrimas. Taip pat diagnozuojant paratifo B infekcija naudojami serologiniai bei imunologiniai tyrimų metodai.

Paratifą B simptomus lengva sumaištyti su gripo ir dėmėtosios šiltinės, o jei indvidas viduriuoja, – dizenterijos.

Paratifo B gydymas

Svarbiausia gydymo priemonė yra antibiotikai, taip pat skiriama organizmo intoksikaciją mažinančių, organizmo reaktyvumą didinančių, medžiagų apykaitą reguliuojančių, kraujotaką gerinančių priemonių. E intensyviam karščiavimui, dėl išprakaituotų mineralų būtina atstatyti elektrolitų balansą.