Karpos
Karpos – tai odos liga, pasireiškianti smulkiais gerybiniais odos navikais, kurių sukėlėjas yra žmogaus papilomos virusas. Karpomis galima užsikrėsti kontaktuojant tiesiogiai ar netiosiogiai, nes virusas plinta per odą ar gleivines. Karpos dažniausiai atsiranda ant įvairių kūno dalių – pėdų, delnų, pirštų. Be to, jos neretai po tam tikro (nuo 3 mėnesių iki keletos metų) laiko pranyksta.
Dažniausiai pasitaiko paprastosios, plokščiosios (arba jaunuolių), aštriagalės ir senatvinės karpos.
Paprastosios karpos
Paprastosios karpos būna nuo segtuko galvutės iki didelio žirnio dydžio, pusrutulio formos arba ovalios. Atsiranda ant plaštakų, rankų pirštų, ant padų. Karpos, atsiradusios prie nagų ir ant padų, dažnai būna skausmingos.
Plokščiosios karpos
Plokščiosios (arba jaunuolių) karpos – nedideli, apvalūs arba smailūs, ryškiomis ribomis, balzgani ar šviesiai rusvi mazgeliai. Išauga dažniausiai ant veido ir plaštakų. Jomis užsikrečia ir sveiki žmonės, bendraudami su ligoniais ar naudodami bendrus per namų apyvokos daiktus. Plokščiosios karpos po kelių mėnesių savaime visiškai išnyksta.
Aštriagalės karpos
Aštriagalės karpos atsiranda ant nešvarios, dažnai dirginamos odos. Kartais jos išveša, primena “gaidžio skiauterę” arba “žiedinį kopūstą”.
Senatvinės karpos
Senatvinės karpos kartais atsiranda pagyvenusiems žmonėms dažniausiai ant krūtinės, nugaros ir veido. Jos būna lęšio dydžio, apskritos arba netaisyklingos formos, pilkai geltonos arba rudos.
Paprastąsias, plokščiąsias ir aštriagales karpas sukelia virusai. Sveiki žmonės jais užsikrečia nuo ligonio arba per namų apyvokos daiktus.
Senatvinės karpos
Senatvinės karpos kartais atsiranda pagyvenusiems žmonėms dažniausiai ant krūtinės, nugaros ir veido. Jos būna lęšio dydžio, apskritos arba netaisyklingos formos, pilkai geltonos arba rudos.
Kartais, ant odos atsiranda vadinamosios keratomos, išvaizda panašios į senatvines karpas. Nuo įvairių dirgiklių (fizinių, mechaninių, cheminių), jos gali virsti piktybiniais augliais. Todėl, atsiradus ant odos bet kurioms išaugoms, būtina kreiptis į gydytoją. Karpų (ypač vaikų) gydyti patiems naminiais būdais nederėtų. Nemokšiškai prideginant karpas rūgštimis, šarmais, dažnai būna nudegimų, lieka randų. Atsiradus karpoms geriau pasitarti su dermatologu.
Norint išvengti karpų, svarbu dažnai plauti rankas su muilu, naudoti individualų rankšluostį, rūpestingai plauti verdančiu vandeniu skustuvą, žirklutes, valyti nagų šepetukus, nenešioti svetimų pirštinių, kojinių.