E. coli infekcija

E. coli infekcija

E. coli arba Escherichia coli (Ešerichija koli) infekcija

Nėra nieko gaiviau nei stiklinė sulčių karštą vasaros dieną, tačiau reikia prisiminti, kad jei sultys nėra pasterizuotos, jose gali būti E.coli bakterija. Infekciją, kurią sukelia  Escherichia coli bakterijos, lydi viduriavimas su krauju.  Kai kuriais atvejais gali kilti inkstų funkcijos nepakankamumo grėsmė ar kitos sunkios komplikacijos. Laimei, dauguma apsikrėtusiųjų pasveiksta be jokių išliekamųjų komplikacijų.

Kaip E. coli infekcija plinta

Nors kai kurios E.coli padermės bakterijos yra nekenksmingos ir natūraliai gyvena žmogaus žarnyne, kitos šios bakterijos atmainos, pavyzdžiui, E. coli O157 : H7, gali pridaryti daug žalos žmogaus organizmui. Infekcija yra užkrečiama ir plinta per užterštą maistą arba vandenį, arba perduodama per infekuotus žmones.
Dažniausiai E.coli užsikrečiama valgant infekuotą maistą. Nepakankamai termiškai apdorota jautiena, užterštas vanduo, netvarkingai laikomų karvių, ožkų ar avių mėsa, nepasterizuoto pieno produktai ar sultys priskiriami padidintos rizikos grupei.

Bakterijos taip pat gali būt perduodamos žmogaus žmogui per neplautas rankas ar maudantis užterštuose vandenyse, liečiant ar glostant naminius gyvūnus ar gyvulius.

E. coli infekcijos simptomai ir komplikacijos

Kai kurios E.coli bakterijų rūšys gamina toksinus, nuodingąsias medžiagas, kurios gali sukelti plonosios žarnos gleivinės uždegimą. To pasekoje, atsiranda skrandžio spazmai, vėmimas, viduriavimas (dažnai su krauju), dehidratacija.  Simptomai paprastai pasireiškia po 3-4 dienų nuo kontakto ir tęsiasi maždaug savaitę. Infekcija yra užkrečiama tol, kol žmogus viduriuoja (kartais ir ilgiau). Dauguma vaikų visiškai pasveiksta.  Retais atvejais gali kilti inkstų ir kraujo sutrikimai, kurie vadinami hemoliziniu ureminiu sindromu (HUS). Hemolizinis ureminis sindromas pasireiškia sumažėjusiu šlapinimusi, bendru patinimu, neaiškiomis mėlynėmis, dantenų, nosies kraujavimu, nuovargiu bei traukuliais. Hemolizinis ureminis sindromas gali būti pavojingas gyvybei, todėl, esant būtinybei, gydoma ligoninėje.

E. coli infekcijos gydymas

Siekiant nustatyti tikslią diagnozę, imamas išmatų mėginys. Norint išvengti galimų komplikacijų, gali būti daromi ir kraujo tyrimai.
Tyrimais nustatyta, jog infekcijos, kurią sukelia E. coli O157 : H7 bakterijos, gydymas antibiotikais neduoda  reikiamų rezultatų ir neretai gali būti net kenksmingas. Vaistai nuo viduriavimo taip pat gali padidinti komplikacijų riziką, todėl neturėtų būti vartojami. Vaikai, sergantys E.coli, turi kuo daugiau ilsėtis ir gerti daug skysčių tam, kad išvengtų dehidratacijos.

 Sveikstant  įprastą veiklą vaikai gali tęsti, jei dviejuose išmatų mėginėliuose neaptinkama bakterijų.  Apie pora savaičių patartina vengti maudytis baseinuose ar atviruose telkiniuose.

E. coli infekcijos prevencija

E.coli infekcijos protrūkiai susiję su įvairiais maisto produktais. Salotos, mėsainiai, malta jautiena, lazdynų riešutai, sūriai gali būti terpė, kurioje šios bakterijos gyvena ir dauginasi. Todėl būtina laikytis higienos maisto ruošoje bei kasdienėje buityje:

  • Kruopščiai virkite mėsą tol, kol storiausioje vietoje ji pasiekia bent 70 ° C;
  • Kruopščiai nuvalykite viską, kur buvo sąlytis su žalia mėsa;
  • Rinkitės tik pasterizuotas sultis ir pieno produktus;
  • Rinkitės tik kokybiškus, švarius produktus;
  • Vaikus būtina mokyti reguliariai bei kruopščiai plauti rankas prieš valgį ar gaminant maistą. Ypač jei buvo kontaktuota su gyvūnais ar žaista lauke.

Kada kreiptis į gydytoją

Skambinkite gydytojui, jei jūsų vaikas turi išvardintus E.coli infekcijos požymius. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į skrandžio skausmus, viduriavimą su krauju. Nedelskite, jei pastebėsite dehidratacijos požymių (pvz., kai sumažėja šlapinimasis), taip pat nedelskite, jei jūsų vaikas turi hemolizinio ureminio sindromo požymių. Ypač po nesenos virškinimo ligos.