Trichineliozė

Trichineliozė

Trichineliozė

Trichineliozė – tai ūmi žmonių (ir gyvūnų) liga sukeliama parazitinės kirmėlės Trichinella  spiralis. Kirmėlės parazituoja plonojoje žarnoje, o jų lervos — raumenyse, sukeldamos alergines organizmo reakcijas, šleikštulį, vėmimą, pilvo skausmus. Trichinelioze serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, be to, kasmet pasaulyje užregistruojama 11 milijonų ligos atvejų. Trichinelioze užsikrečiama per užkrėstus mėsos produktus. Dažniausiai Lietuvoje registruojami trichineliozės atvejai būna susiję su namų ūkiuose užaugintų kiaulių mėsa, naudojant prieš tai nepatikrinus dėl trichineliozės.

Kaip užsikrečiama trichinelioze?

Trichinelioze gali būti užsikrėtę tiek laukiniai (žiurkės, pelės, šernai, lapės, meškos, vilkai), tiek naminiai (kiaulės, šunys, katės) gyvūnai. Kiaulės užsikrečia per trichinelių lervomis užkrėstas skerdyklų bei virtuvės atliekas, suėdusios žiurkių ar laukinių gyvūnų lavonų mėsos (jei šeriama medžioklės liekanomis). Namų salygomis dažniausiai ligą perduoda graužikai. Trichinelioze laukiniai gyvūnai užsikrečia misdami dvėseliena ar dėl kanibalizmo. Žmogus suserga suvalgęs užkrėstos žalios, rūkytos arba nepakankamai termiškai paruoštos laukinių bei naminių gyvūnų mėsos (kiaulienos, šernienos, nutrijų mėsos ir t.t.), kurių raumenyse yra inkapsuliuotų trichinelių lervų. Dažniausiai sergama žiemą, kai skerdžiamos kiaulės ir medžiojami šernai. Taip pat dažnai užsikrečiama nuo rūkytos, sūdytos mėsos gaminių. Be to nemaža dalis žmonių užsikrečia nuo turgavietėse pirktos mėsos (jei produktai pardavinėjami nelegaliai be patikros). Valgant užkrėstą produktą (rūkytos mėsos gaminius), pasitaiko ir grupinių susirgimų. Trichinelioze sergantis žmogus aplinkinių neužkrečia.

Kaip trichineliozė plinta organizme?

Užkrėstoje mėsoje esančios trichinelių kapsulės skrandyje suvirškinamos ir jų lervos išsilaisvina. Jos patenka į plonąją žarną ir per keletą parų lytiškai subręsta. Toliau lervos apsivaisina, patinėliai žūva, o patelės įsibrauna į plonosios žarnos sienelę ir po savaitės pradeda gimdyti jaunas lervas. Per 1,5-2 mėn. kiekviena patelė pagimdo apie 1500 lervų, kurios pradeda migruoti, bei su limfa ir krauju išnešiojamos po visą organizmą. Galutinai jos užsilaiko skersaruožiuose raumenyse, ypač diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių. Po tam tikro laiko lervos raumenyse apauga jungiamuoju audiniu – inkapsuliuojasi, o dar vėliau, po kelių metų, kapsulė sukalkėja. Lervos būna gyvos daugelį metų. Parazituojančios trichinelės, pažeisdamos audinius, gali sukelti ir bakterines infekcijas.

Trichineliozės simptomai

Trichineliozė turi ryškius būdingus simptomus. Pradinis ligos periodas nuo 1 dienos iki 5 savaičių (priklauso nuo užkrėsto maisto valgymo dažnumo ir kiekio, be to, paruošimo būdo – rūkytas, sūdytas, keptas). Pirmąsias dienas, kol trichinelės patenka į žarnos gleivinę, pasireiškia šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, kartais viduriavimas. Taip pat jaučiamas krečiantis šaltis, skauda galvą, patinsta akių vokai ir labai parausta akių junginė, o kartais ir visas kūnas. 7-11-ą dieną pradeda skaudėti veido raumenis, nuryjant skauda gerklę ir liežuvį, užkimsta balsas, skauda krūtinę ir pasunkėja kvėpavimas. Nemaža dalis žmonių serga lengva trichineliozės forma, kuri pasireiškia nedideliu temperatūros pakilimu virš normos, silpnai juntamu raumenų skausmu. Pasitaiko ir besimptomių trichineliozės atvejų.

Komplikacijos

Trichineliozė gali sukelti rimtas komplikacijas. Liga iššaukia alerginio pobūdžio plaučių uždegimą, širdies raumens uždegimą, kartais susidaro raumenų spazmai, nėščiąsias gali  ištikti abortas arba priešlaikinis gimdymas. Trichineliozė ypač pavojinga žmonės, turintiems imunodeficitą. Liga persirgę asmenys pasveiksta, tačiau pasitaiko ir mirties atvejų.

Trichinelioze sergant vaikams, jaučiami silpnesni simptomai, kurie greitai išnyksta. Dažniausiai pasitaikantys simptomai – viduriavimas ir raumenų skausmas.

Trichineliozės diagnozavimas

Trichineliozė nustatoma remiantis ligos simptomais – akių vokų patinimu ir obuolio junginės kraujosrūva, veido paburkimu, raumenų skausmu, ūmiu karščiavimu. Diagnozuojant dažniausiai paaiškėja, kad serga keli šeimos nariai arba grupė žmonių, valgiusių užkrėstą produktą (žalią kumpį, dešras, keptą kiaulieną ar šernieną). Diagnozę patvirtina maisto produkto tyrimas trichinelėms nustatyti. Diagnostikai svarbūs ir serologiniai tyrimai, kurių pagalba jau 10-15 ligos dieną galima aptikti sukėlėjo specifinių antikūnių. Sunkiais ligos atvejais, kaip papildomas diagnostinis tyrimas, gali būti panaudotas bioptato tyrimas (chirurgiškai paimant raumens pavyzdžio). Šio tyrimo metu galima nustatyti trichinelių kiekį bei rūšį. Trichineliozė ligos pradžioje savo simptomais gali priminti ir kitas ligas.

Daugelio ligų simptomai panašūs į trichineliozės:

Trichineliozės gydymas

Laiku diagnozavus bei pradėjus trichineliozės gydymą, pasveikstama greitai. Pagrindiniai vaistai,  naudojami ligos gydymui, yra albendazolis, mebendazolis, rečiau pirantelis. Gliukokortokoidiniai steroidai naudojami, esant alerginėms reakcijoms bei mažinant uždegiminius procesus (karčiavimą, patinimą). Mažinant trichinelių sukeliamą raumenų skausmą ir karščiavimą galima naudoti acetilsalicilo rūgštį, vitaminus C ir B, be to, padeda ir fizioterapinės procedūros.

  • Albendazolis
    • Albendazolio vartojama 400 mg du kartus per parą, o gydymas trunka dvi savaites. Rekomenduotina albendazolį vartoti su riebiu maistu, kuris gerina vaisto absorbcija. Albendazolio negalima vartoti trichineliozės gydymui nėščiosioms ir vaikams iki 2 metų amžiaus. Vyresniems vaikams albendazolio vartojama 10 mg/kg per parą.
  • Mebendazolis
    • Mebendazolio vartojama 200-400 mg 3 kartus per parą pirmąsias 3 dienas. Paskui 400-500 mg tris kartus per parą kitas 10 dienų. Rekomenduotina mebendazolį vartoti su riebiu maistu, kuris gerina vaisto absorbcija. Sergant kepenų nepakankumu ar kitomis kepenų ligomis mebendazilio dozė turi būti mažesnė, o gydymo trukmė ilgesnė. Mebendazolio negalima vartoti nėščiosioms (ypatingai per pirmą nėštumo trimestrą) ir vaikams iki 2 metų amžiaus.
  • Pirantelis
    • Nėščiųjų bei vaikų trichinliozės gydymui vartojamas pirantelis. Gydymas trunka 3-4 savaites vartojant po 10-20 mg/kg pirantelio per parą.  

Persirgus sunkia ar vidutinio sunkumo trichinelioze dar 6-12 mėnesių reikia lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje, kur yra įvertinamas pasveikimas bei galimos komplikacijos.

Apsauga nuo trichineliozės

Trichinelioze užsikrečiama per užkrėstus mėsos produktus, todėl nereiktų pirkti įtartinos kokybės, ypatingai, be veterinarinės patikros mėsos produktų. Dažniausiai Lietuvoje registruojami trichineliozės atvejai būna susiję su namų ūkiuose užaugintų kiaulių mėsa, naudojant prieš tai nepatikrinus dėl trichineliozės. Draužiama kiaules šerti laukinių gyvūnų lavonais, skerdienos atliekomis, prieš tai jų tinkamai nedezinfekavus. Be to, reikia naikinti graužikus, nes graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje. Saugant savo ir artimųjų sveikatą reikėtų kiaulės ar sumedžiotų šernų skerdieną patikrinti dėl trichineliozės, kurią galima atlikti, pristačius raumenų pavyzdžio (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) į artimiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Trichineliozės tyrimai atliekami greitai ir nebrangiai. Apsisaugant nuo trichineliozės taip pat svarbus mėsos paruošimo būdas. Troškinant, virinant bei kitaip gerai termiškai apdorojus mėsą, ligos sukėlėjai greitai žuva. Rekomenduojama mėsą supjaustyti mažais gabaliukais (kad karštis trichineles pasiektų tiesiogiai) bei virti 1–1,5 valandos. Jei patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, juose esančios lervos nepakankamai paveikiamos temperatūros ir mėsos viduje gali likti gyvybingos. Be to, ligos sukėlėjai išlieka gyvybingi, jei mėsa sūdoma ar rūkoma. Bendros taisyklės, dirbant su mėsa, mini, kad reikia naudoti atskiras pjaustymo lenteles ir peilius. Panaudojus žalios mėsos malimui mėsmalę, ją reiktų tinkamai išplauti, nuplikinti karštu vandeniu, nusausinti ir tik tuomet naudoti kitų produktų malimui.